- LRT inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vokietijoje pasigirdę raginimai uždrausti burkas yra klaidinantys – kažin ar toks žingsnis padėtų suteikti musulmonėms daugiau laisvės. Troškimas emancipuotis turi kilti iš pačios religijos, portale spiegel.de rašo žurnalistė Christiane Hoffmann.
Dabartiniai Vokietijoje vykstantys debatai dėl burkų uždraudimo neturi nieko bendra su saugumo užtikrinimu. Ginklą ar sprogmenis galima paslėpti ir po įprastais drabužiais ar tiesiog kuprinėje. Tai, ar žmogaus veidas yra uždengtas, ar atidengtas, visiškai neturi reikšmės. Šie debatai neturi nieko bendra ir su integracija – draudimas dėvėti burką niekam nepadės geriau integruotis. Ir apskritai, šiais debatais problema anaiptol nesprendžiama: labai menka dalis Vokietijos musulmonių visiškai dengia veidus.
Iš tiesų šie debatai labiau susiję su partijų politika ir artėjančiais rinkimais. Burkos tema sudėtingose diskusijose dėl integracijos yra kaip dangiškoji mana tiems, kurie siekia šį reikalą supaprastinti. Visi turi teisę pareikšti nuomonę, o toks draudimas daugelio akyse būtų tvirtas ryžto įrodymas. Atrodytų, bent viena iš problemų, su kuriomis mėgindama integruoti musulmonus susiduria Vokietija, pagaliau išspręsta.
Jei dar tiksliau, šie debatai kyla iš baimės – iš Vokietijos konservatorių baimės, kurią jiems kelia dešinioji populistinė partija „Alternatyva Vokietijai“ (vok. Alternative fuer Deutschland). Ir iš mūsų islamo baimės. Burka – visą kūną ir veidą dengiantis musulmonių drabužis – šiuo metu simbolizuoja visus neigiamus dalykus, su kuriais mums asocijuojasi islamas. Jei net išsilavinusi visuomenės dalis pasineria į diskusijas dėl simbolinės problemos, vadinasi, baimė išties ne tokia jau menka.
Apranga, ypač moterų, visada buvo audringai aptarinėjama gilinantis į tradicinių ir šiuolaikinių pažiūrų nesutapimo problemą. Ilgai nesutarta, kiek kūno odos dera apnuoginti, o dabar ginčijamasi, kiek jo dera uždengti. Europoje islamiškasis kūno dengimas tapo moterų užguities simboliu, bent taip mano kai kurios, bet ne visos, musulmonės. Tačiau mums, vakariečiams, kūno dengimas taip pat reiškia svetimumą, nepageidaujamumą. Niekas geriau nesimbolizuoja grėsmingos ir nepažįstamos islamo pusės negu aprėdas, maskuojantis žmogaus tapatybę. Ar mes toleruojame burkas, ar ne – tai klausimas, leidžiantis įvertinti mūsų tolerancijos ribas, įsitikinusi Ch. Hoffmann.
Draudimo motyvai
Kaip pastebi žurnalistė, žmonės, reikalaujantys uždrausti burkas, paprastai remiasi dviem tarpusavyje susijusiais motyvais – vienas iš jų egoistinis, kitas – altruistinis. Draudimo tikslas – apsaugoti mūsų laisvą visuomenę nuo islamiškojo fundamentalizmo (tai egoistinis požiūris). Tačiau kita jo paskirtis – iš užguities išlaisvinti musulmones moteris (tai jau altruistinis požiūris).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dar keturi vaikai grąžinti į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją
Į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją grąžinti dar keturi 3-17 metų amžiaus vaikai, tarp jų – vienas vaikas, netekęs tėvų globos. ...
-
Armėnijoje tūkstančiai žmonių mitingavo prieš premjerą
Tūkstančiai žmonių Armėnijoje trečiadienį surengė mitingą, reikalaudami ministro pirmininko Nikolo Pašiniano atsistatydinimo, nepatenkinti dėl jo politikos Azerbaidžano atžvilgiu. ...
-
Irano prezidentas pažadėjo smogti Izraeliui dar stipriau, jei šis imsis atsakomųjų veiksmų
Irano prezidentas Masoudas Pezeshkianas (Masudas Pezeškianas) trečiadienį pareiškė, kad Teheranas „neketina kariauti“, tačiau pažadėjo smogti stipriau, jei Izraelis imsis atsakomųjų veiksmų dėl raketų atakos. ...
-
J. Bidenas sako nepritariantis galimam Izraelio smūgiui į Irano branduolinius objektus
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pareiškė, kad nepritartų Izraelio smūgiui, kurio tikslas būtų sunaikinti Irano branduolinius objektus keršijant už naujausią Teherano raketų ataką. ...
-
Vokietijos kancleris O. Scholzas dar kartą patvirtino savo ketinimus siekti perrinkimo
Nepaisydamas prastų reitingų, Vokietijos kancleris Olafas Scholzas dar kartą patvirtino savo ketinimus kitąmet siekti perrinkimo. ...
-
V. Putinas įteisino į karą užverbuotų teisiamųjų paleidimą
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį pasirašė įstatymą, pagal kurį teisiamieji gali būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jie pasirašys karinės tarnybos sutartį arba bus mobilizuoti, praneša „Laisv...
-
Baltieji rūmai: JAV ir G-7 narės vienareikšmiškai smerkia Irano raketų ataką2
Baltieji rūmai trečiadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos ir Didžiojo septyneto (G-7) narės vienareikšmiškai smerkia Irano raketų ataką prieš Izraelį, ir pridūrė, jog svarsto galimybę Teheranui taikyti naujas sankcij...
-
EASA visoms Europos skrydžių bendrovėms pataria vengti Irano oro erdvės
Europos Sąjungos aviacijos saugos agentūra (EASA) trečiadienį patarė visoms Europos skrydžių bendrovėms po Teherano išpuolio prieš Izraelį vengti Irano oro erdvės. ...
-
Ukraina pasipiktino TOK pareigūno komentarais apie Rusiją
Kyjivas antradienį papriekaištavo Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) pareigūnui, užsiminusiam, kad Rusija gali būti greitai vėl priimta į organizaciją, jei pradės laikytis jos taisyklių. ...
-
G-7: vis dar įmanomas diplomatinis sprendimas dėl krizės Artimuosiuose Rytuose1
Didžiojo septyneto (G-7) atstovai trečiadienį nurodė, vis dar įmanoma diplomatiniu būdu išspręsti krizę Artimuosiuose Rytuose. ...