Kadangi Norvegija pakeitė Rusiją kaip pagrindinį gamtinių dujų šaltinį Europoje, kariuomenės ekspertai įtaria, kad toks dronų skaičiaus padidėjimas yra Maskvos darbas: kaip galimas tokių dronų skraidymo priežastis jie įvardija šnipinėjimą, sabotažą ir bauginimą.

Norvegijos vyriausybė pasiuntė karo laivų, pakrančių apsaugos tarnybos laivų ir naikintuvų patruliuoti aplink jūroje esančius įrenginius. Norvegijos nacionalinė gvardija prie sausumoje esančių naftos perdirbimo gamyklų, prie kurių taip pat buvo pastebėta dronų, taip pat dislokavo karių.

Šalies ministras pirmininkas Jonas Gahras Store (Jonas Garas Stiorė) pakvietė NATO sąjungininkių – Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos – karo laivynus padėti stebėti tai, kas gali būti ne tik Norvegijos problema.

5,4 mln. šalies gyventojų naudoja labai nedaug jūros naftos, kuri Norvegijai suteikia didelių pajamų. Didžioji dalis šios naftos yra eksportuojama į kitas Europos šalis. Gamtinės dujos yra dar viena žemynui svarbi prekė.

„Norvegijos dujų vertė Europai dar niekada nebuvo tokia didelė, - pažymėjo Norvegijos karališkosios jūrų akademijos mokslininkas Stale Ulriksenas. – Norvegijos dujotiekiai, kaip strateginis sabotažo taikinys, tikriausiai yra didžiausios vertės taikinys Europoje.“

Praėjusią savaitę dėl pastebėtų dronų Norvegijoje buvo uždaryti oro uostai, evakuoti naftos perdirbimo gamykla ir dujų terminalas, kas sukėlė didžiulių trikdžių. Tačiau artėjant žiemai Europoje nerimaujama, kad dronai gali kelti dar didesnę grėsmę 9000 km ilgio dujotiekiams, nutiestiems nuo Norvegijos jūrinių platformų iki terminalų Didžiojoje Britanijoje ir žemyninėje Europos dalyje.

Vasario pabaigoje prasidėjus karui Ukrainoje, Europos Sąjungos šalys stengėsi pakeisti rusiškų dujų importą dujomis iš Norvegijos. Įtariamas „Nord Stream I“ ir „Nord Stream II“ dujotiekių Baltijos jūroje sabotažas praėjusį mėnesį įvyko dieną prieš tai, kai Norvegija atidarė naują Baltijos jūros dujotiekį į Lenkiją.

Norvegijos pietvakarių policijos Šiaurės jūros ir aplinkosaugos grupei vadovaujantis Amundas Revheimas sakė, kad jo komanda apklausė daugiau kaip 70 jūroje dirbančių žmonių, kurie netoli savo objektų pastebėjo dronų.

„Darbinė versija yra ta, kad jie buvo valdomi iš netoliese esančių laivų arba povandeninių laivų“, – sakė pareigūnas.

Rusams neleidžiama skraidyti dronais Norvegijoje.

Norvegijos policija glaudžiai bendradarbiauja su kariniais tyrėjais, kurie analizuoja laivų eismą. Kai kurie platformos operatoriai pranešė netoliese matę su Rusijos vėliava plaukiojančių mokslinių tyrimų laivų.

Įtampą neseniai dar labiau padidino tai, kad buvo sulaikyti mažiausiai septyni Rusijos piliečiai, gabenę arba neteisėtai skraidinę dronus virš Norvegijos teritorijos. Praėjusį trečiadienį, kai dėl pastebėto drono buvo nutupdyti lėktuvai Bergene, antrame pagal dydį Norvegijos mieste, Norvegijos policijos saugumo tarnyba perėmė bylą iš vietos pareigūnų.

Norvegijos premjeras įspėjo, kad jo šalis imsis veiksmų prieš užsienio žvalgybos agentūras. „Nepriimtina, kad užsienio žvalgybos tarnybos skraidintų dronus virš Norvegijos oro uostų. Rusams neleidžiama skraidyti dronais Norvegijoje“, – sakė jis.

Savo ruožtu Rusijos ambasada Osle ketvirtadienį atšovė, kad Norvegijoje esą pasireiškia tam tikra „psichozės“ forma, sukelianti „paranoją“.