Jo pareiškimas paskelbtas ginčijamų Baltarusijos prezidento rinkimų, po kurių kilo beprecedenčiai protestai trečiųjų metinių išvakarėse.

Po 2020-ųjų rugpjūčio 9-osios rinkimų A. Lukašenkai – ištikimam Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininkui – paskelbus, kad jis buvo išrinktas šeštai kadencijai iš eilės, Baltarusijoje kilo beprecedenčiai protestai, o valdžia pradėjo didelio masto represijas prieš kitaminčius, žurnalistus ir aktyvistus.

Šiuo rinkimus Baltarusijos opozicija ir Vakarai laiko suklastotais.

„Šią dieną prieš trejus metus šimtai tūkstančių baltarusių išėjo į gatves, kad taikiai apgintų savo teisę pasirinkti savo ateitį. Šias spontaniškas demonstracijas Lukašenkos režimas nuslopino itin žiauriai. Šiandien, praėjus trejiems metams, tų, kurie išdrįso išsakyti bet kokią kritiką sistemai, padėtis yra blogesnė nei bet kada anksčiau“, – rašoma J. Borrellio pareiškime.

Jame teigiama, kad šiuo metu apie 1 500 politinių kalinių Baltarusijoje laikomi siaubingomis sąlygomis, su jais žiauriai elgiamasi ir jie kankinami, be to, jiems neleidžiama naudotis būtiniausiomis sveikatos priežiūros paslaugomis.

Daugeliui jų taip pat neleidžiama susisiekti su advokatais ir šeimos nariais, kurie neturi jokios informacijos apie savo artimųjų būklę kalėjime.

Neseniai paskelbtoje Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuro ataskaitoje sakoma, kad teisių pažeidimai žmonių, nepritariančių A. Lukašenkai, atžvilgiu gali prilygti nusikaltimams žmoniškumui.

Nerimas dėl „Wagner“

ES taip pat susirūpinusi dėl neseniai Baltarusijoje dislokuotų Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ samdinių, kurie kelia pavojų regionui ir Baltarusijos gyventojams.

Po birželį nepavykusio maišto Rusijoje dalis karinių samdinių grupės „Wagner“ narių persikėlė į Baltarusiją. Čia jie, anot A. Lukašenkos, apmoko baltarusių karius.

Lietuvos ir Lenkijos duomenimis, Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių, dalis jų – arti Lietuvos ir Lenkijos sienų.

Savaitgalį A. Lukašenkos oponentai Lenkijoje surengė konferenciją „Naujoji Baltarusija 2023“, siekdami pademonstruoti savo vienybę. Konferenciją atidarė baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja, savo kalboje pabrėžusi, kad Baltarusija neturi ateities sąjungoje su Rusija.

„Šioje salėje esantiems tai – akivaizdu. Bet tai vis dar nėra akivaizdu visiems baltarusiams Baltarusijoje. Ir mūsų užduotis – kad šis supratimas atsirastų“, – kalbėjo ji.

„Mūsų užduotis – išplėšti Baltarusiją iš Rusijos orbitos“, – pabrėžė S. Cichanouskaja, kuri tvirtina 2020 metų Baltarusijos prezidento rinkimuose įveikusi A. Lukašenką, o po šių rinkimų buvo priversta pasitraukti į užsienį ir gyvena Lietuvoje.

Rusija su Baltarusija yra sudariusi „sąjunginės valstybės“ susitarimą, kuriame numatyti glaudūs politiniai, ekonominiai ir kariniai ryšiai.

Praėjusiais metais A. Lukašenka leido Rusijai pasinaudoti Baltarusijos teritorija Ukrainai pulti.

Be to, Rusija neseniai pradėjo gabenti taktinius branduolinius ginklus į Baltarusiją.

Žada pagalbą pradėjus demokratines permainas

Opozicijos lyderė sekmadienį sakė, kad bus siekiama grąžinti Baltarusiją į Europą.

„Baltarusijos įėjimas į Europos struktūras nebus greitas. Tačiau svarbu pradėti žingsnius šia kryptimi jau šiandien. Priėmėme deklaraciją dėl narystės Europos Sąjungoje ir dabar tai tampa mūsų politiniu prioritetu“, – teigė ji.

Baltarusijai Bendrija taiko sankcijas dėl represijų prieš šalies opoziciją, žiniasklaidą ir tautines mažumas, taip pat dėl Minsko paramos Rusijai vykdant plataus masto invaziją į Ukrainą.

Praėjusią savaitę ES priėmė naujausią sankcijų Baltarusijai paketą, reaguodama į žmogaus teisių pažeidimus ir didėjančias represijas. Juo taip pat sprendžiamas klausimas dėl sankcijų apėjimo problemos.

J. Borrellio pranešime teigiama, kad ES taip pat palankiai vertina ir remia Baltarusijos demokratinio judėjimo pastangas, teikdama paramą represijų aukoms, žmogaus teisių gynėjams, pilietinės visuomenės organizacijoms, nepriklausomai žiniasklaidai ir žurnalistams, studentams ir verslininkams tremtyje, taip pat iniciatyvas, kuriomis siekiama išsaugoti baltarusių tapatybę, kultūrą ir kalbą.

Be to, nurodoma, kad Baltarusijai pradėjus demokratines permainas, ES yra įsipareigojusi padėti šaliai stabilizuoti jos ekonomiką ir reformuoti institucijas. Bendrijos tikslas – prisidėti prie atsparumo didinimo ir demokratiškesnių reformų, kurti darbo vietas ir gerinti žmonių pragyvenimo sąlygas, be kita ko, įgyvendinant išsamų ekonominės pagalbos planą, pagal kurį demokratinei Baltarusijai bus skirta iki 3 mlrd. eurų.

„ES rems baltarusių pastangas kurti nepriklausomą, demokratinę ir klestinčią šalį, kuri būtų taikios Europos dalis, tiek ilgai, kiek reikės“, – pabrėžiama pranešime.