Šis forumas, kur atstovaujama 80 proc. pasaulio ekonomikos, leis lyderiams aptarti visus šiuos klausimus ir daryti spaudimą vienas kitam. Tačiau analitikai abejoja, kad pavyks pasiekti reikšmingos pažangos ir iškart palengvinti naštą žmonėms, kuriems artėjant žiemai brangsta kone viskas – nuo maisto produktų ir baldų iki šildymo.

Penktadienį Romoje posėdžiauja už sveikatos apsaugą ir finansus atsakingi pareigūnai, o šeštadienį ir sekmadienį prezidentai ir ministrai pirmininkai rinksis į G-20 susitikimą.

Tačiau reikšmingą įtaką pasaulio ekonomikai darančių Kinijos ir Rusijos vadovai asmeniškai nedalyvaus. Tai gali būti blogas ženklas bendradarbiavimui, ypač energetikos klausimais, klimato kaitai atsiduriant dėmesio centre prieš pat Jungtinių Tautų klimato kaitos konferenciją, prasidėsiančią sekmadienį Glazge.

Apžvelgiame kai kuriuos ekonominius klausimus, kuriuos svarstys G-20 lyderiai:

Atsigavimas nuo pandemijos padarinių

Pasak Tarptautinio valiutos fondo, svarbiausias ekonomikos atsigavimo prioritetas yra paprastas: spartinti pasaulio gyventojų skiepijimo tempus. Vis tik svarbių žinių apie bendradarbiavimą šiuo klausimu per viršūnių susitikimą Romoje nesitikima.

G-20 šalys palaiko pastangas skirstyti vakcinas per JT remiamą programą COVAX, nors sumažinti didžiulio vakcinų trūkumo skurdžiose šalyse nepavyko. Aukojamos dozės tik nereikšmingai patenkina poreikį, o išsivysčiusios šalys daugiausiai dėmesio skiria savo gyventojų revakcinacijai.

Prieš viršūnių susitikimą vykusiose derybose nebuvo telkiamasi į galimybę didinti prieinamų vakcinų dozių skaičių, nors šalių atstovai kalbėjo apie sveikatos apsaugos sistemų stiprinimą.

Per diskusijas taip pat gali būti paliestos augančios kainos vartotojams ir vyriausybių skatinimo programos, skirtos padėti ekonomikoms atsigauti nuo pandemijos padarinių. Tačiau paprastai su kainų augimu tvarkosi centriniai bankai, o dėl skatinimo priemonių sprendžiama nacionaliniu lygiu.

Pasauliniai mokesčiai

Vienas ekonominis susitarimas jau pasiektas: per G-20 forumą turėtų būti galutinai susitarta dėl minimalaus pasaulinio pelno mokesčio. Tokiu būdu siekiama nebeleisti tarptautinėms bendrovėms kaupti pelną šalyse, kur jos moka mažus mokesčius ar nemoka jų apskritai.

Visos G-20 vyriausybės pasirašė šį susitarimą, dėl kurio derėjosi daugiau kaip 130 šalių. Dabar iniciatyvos laukia ambicingas grafikas, numatantis jos patvirtinimą ir įgyvendinimą iki 2023 metų.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) su šia sutartimi susiejo savo vidaus darbotvarkę: įvedus minimalų pasaulinį mokestį, Jungtinės Valstijos galėtų nustatyti didesnius tarifus, nerizikuodamos, kad bendrovės perkels savo pelną į kokį nors mokesčių rojų. JAV pritarimas šiai iniciatyvai yra gyvybiškai svarbus, nes šioje šalyje įsikūrusios daug tarptautinių kompanijų.

Susitarimas taip pat padėtų pašalinti prekybinę įtampą tarp JAV ir Europos. Jis leis tokioms valstybėms kaip Prancūzija, Italija ir Ispanija atsisakyti skaitmeninių paslaugų mokesčių, nukreiptų į amerikiečių IT bendroves „Google“, „Facebook“ ir „Amazon“.

J. Bidenas į G-20 susitikimą vyksta tuo metu, kai dėl jo mokestinės ir ekonominės darbotvarkės tebesidera Kongresas. Tai reiškia, kad jis negalės parodyti, jog JAV pirmauja pasaulinių pelno mokesčių srityje. Vis tik JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake'as Sullivanas (Džeikas Sulivanas) pareiškė, kad G-20 lyderiai supranta Kongreso derybų pobūdį.

„Jie sakys: „Ar prezidentas J. Bidenas vykdo tai, ką žadėjo įgyvendinti?“ Manome, kad jis vienaip ar kitaip tai padarys“, – patikino J. Sullivanas.

Aukštos energijos kainos

Viršūnių susitikimas taip pat suteiks galimybę dialogui dėl aukštų naftos ir dujų kainų, nes jame dalyvauja delegacijos iš didžiųjų energijos gamintojų Saudo Arabijos ir Rusijos, pagrindinių vartotojų Europos šalių ir Kinijos bei JAV, kurios patenka į abi kategorijas.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas planuoja susitikime dalyvauti nuotoliniu būdu.

„Turbūt svarbiausias dalykas, kurį galėtų padaryti G-20, yra pasakyti tiems, kurie yra pagrindiniai energijos tiekėjai, kad jie turėtų pagalvoti apie savo ateitį“, – sakė „Berenberg Bank“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas (Holgeris Šmidingas).

Jei išsivysčiusiame pasaulyje energijos kainos bus per aukštos, tai tik paspartins atsitraukimą nuo iškastinio kuro, „o tai ilgainiui kenkia tiekėjams“, teigė jis.

Baltieji rūmai teigia, kad J. Bidenas ketina diskutuoti su kitais lyderiais dėl energijos kainų; šį mėnesį naftos kaina JAV buvo pasiekusi aukščiausią lygį per septynerius metus.

„Neabejotinai išgyvename energijos krizę, kitaip nepasakysi“, – sakė Claudio Galimberti (Klaudijus Galimbertis), „Rystad Energy“ analizės vyresnysis viceprezidentas ir naftos rinkos paklausos ekspertas.

Tačiau jis sakė, kad mažai tikėtina, jog G-20 „gali priimti bet kokį sprendimą, turintį tiesioginį poveikį“.

Kol kas Saudo Arabijos vadovaujama OPEC ir OPEC+ pramintos sąjungininkės, įskaitant Rusiją, ignoruoja J. Bideno prašymus kitais metais didinti bendrą gavybą greičiau nei 0,4 mln. barelių per parą.

Vieną šviesų momentą galima įžvelgti Rusijos prezidento V. Putino sprendime nurodyti energetikos milžinei „Gazprom“ ateinantį mėnesį padidinti gamtinių dujų tiekimą Europai, kai tik bus sukauptas pačiai Rusijai reikalingas atsargų kiekis. Europoje dujų kainos šiemet išaugo penkiagubai ir pasklido nuogąstavimai dėl trūkumo žiemą.

Tačiau gaminančios šalys „yra galingųjų pozicijoje“, sakė C. Galimberti.

„Nėra nė vieno, kas galėtų daryti spaudimą OPEC+", – pridūrė jis.

Tiekimo grandinės bėdos

J. Bidenas reikalaus, kad šalys pasidalintų daugiau informacijos apie tiekimo grandinės bėdas, kurios sulėtino augimą išsivysčiusiame pasaulyje. Uostų ir gamyklų uždarymas, gabenimo konteinerių trūkumas ir didėjanti paklausa prisidėjo prie to, kad uostuose tęsiasi spūstys ir vėluojama pristatyti viską: nuo dviračių iki kompiuterinių lustų – esminių išmaniųjų telefonų ir automobilių komponentų.

J. Sullivanas sakė, kad JAV prezidentas sieks didesnio skaidrumo tarp vyriausybių nustatant trikdžius: „Kaip mums žinoti, kiekvienu lygmeniu, kur tiekimo grandinėje gali būti kliūčių ar trūkių, kad galėtume greitai reaguoti juos?“

Prekybos ekspertas Chadas P. Bownas (Čadas P. Baunas), Petersono Tarptautinės ekonomikos instituto vyresnysis bendradarbis, sutiko, kad dalijimasis informacija gali būti naudingas, tačiau sakė, kad dabar „niekas negali padaryti labai daug“ dėl spūsčių, nulemtų gabenimo konteinerių trūkumo.

Kalbant apie ilgalaikę perspektyvą, lyderiai gali aptarti pastangas diversifikuoti pagrindinių prekių, tokių kaip veido kaukės, kitos medicininės apsaugos priemonės ir puslaidininkiai, tiekimą.

„Esama raginimo diversifikuoti dalį puslaidininkių gamybos geografiškai“ toliau nuo Azijos, sakė Ch. P. Bownas.

JAV ir Europos Sąjunga kalbasi apie tai, kaip ieškoti būdų paskatinti lustų gamybą pas save, nepradedant subsidijų karo – pavyzdžiui, susitarus, kuriuos puslaidininkių pramonės sektorius kiekviena šalis sieks pritraukti.