- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybių paslaptis viešinančios svetainės „WikiLeaks“ įkūrėjo Juliano Assange'o (Džuliano Asandžo) advokatai antradienį pradėjo paskutinį teisinį procesą Jungtinėje Karalystėje, kad jų ginamasis nebūtų išsiųstas į Jungtines Valstijas, kur jis stotų prieš teismą dėl kaltinimų šnipinėjimu.
Australo teisininkai argumentuoja, kad jo veikla atskleidė sunkius JAV valdžios institucijų nusikalstamus veiksmus ir, anot jų, yra akivaizdus bei svarbus visuomenės interesas.
Pats J. Assange'as teisme nedalyvavo. Teisėja Victoria Sharp (Viktorija Šarp) sakė, kad jis gavo leidimą atvykti iš Belmaršo kalėjimo, kuriame yra kalinamas jau penkerius metus, bet nusprendė nedalyvauti. J. Assange'o advokatas Edwardas Fitzgeraldas (Edvardas Ficdžeraldas) teigė, kad 52 metų vyras blogai jaučiasi.
J. Assange'as jau daugiau nei dešimtmetį stengiasi išvengti ekstradicijos. Septynerius metus jis tą darė besiglausdamas Ekvadoro ambasadoje Londone, o pastaruosius penkerius metus – griežto režimo kalėjime.
JAV jam pateikta 17 kaltinimų šnipinėjimu ir vienas kaltinimas nederamai pasinaudojus kompiuteriais. Kaltinimai susiję su 500 tūkst. įslaptintų karinių ir diplomatinių dokumentų paviešinimu jo interneto svetainėje 2010 metais. Tuose dokumentuose išsamiai aprašomi amerikiečių karinių kampanijų Afganistane ir Irake kai kurie aspektai.
JAV prokurorai teigia, kad J. Assange'as neteisėtai padėjo JAV kariuomenės žvalgybos analitikei Chelsea Manning (Čelsi Maning) pavogti įslaptintų dokumentų paketą, o paskui „WikiLeaks“ atskleidė konfidencialius šaltinius iš viso pasaulio, taip sukeldamas pavojų žmonių gyvybei.
Šlyjanti sveikata
Savo šalininkams J. Assange'as yra paslaptis demaskuojantis žurnalistas, atskleidęs JAV kariuomenės neteisėtus veiksmus Irake ir Afganistane. Jie teigia, kad baudžiamasis persekiojimas yra politiškai motyvuotas ir kad Jungtinėse Valstijose jis nesulauks teisingumo.
Prastėja tiek psichinė, tiek fizinė jo sveikata. Jo gyvybei gresia pavojus kiekvieną dieną, kai jis būna kalėjime, ir jei jis bus išduotas, jis mirs.
Dešimtys jo šalininkų su plakatais „Išlaisvinkite Julianą Assange'ą“ ir skanduodami „yra tik vienas sprendimas – jokios ekstradicijos“ surengė triukšmingą protestą prie teismo rūmų Londone, kur prasidėjo dviejų dienų procesas.
Jei apeliacinis skundas bus patenkintas, J. Assange'as turės dar vieną galimybę išdėstyti savo argumentus Londono teisme, kur būtų paskirta bylos nagrinėjimo data.
Jei teisėjai priims jam nepalankų sprendimą, J. Assange'as dar galės kreiptis į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), kad šis užkirstų kelią jo ekstradicijai. Visgi jo šalininkai nerimauja, kad jis gali būti įsodintas į lėktuvą į JAV dar prieš tam įvykstant, nes britų vyriausybė jau pasirašė įsakymą dėl ekstradicijos.
„Jis persekiojamas už tai, kad užsiėmė įprasta žurnalistine praktika išgaunant ir paskelbiant įslaptintą informaciją, informaciją, kuri yra teisinga ir akivaizdžiai svarbi visuomenei“, – teisme sakė jo advokatas E. Fitzgeraldas.
J. Assange'o žmona Stella (Stela) – advokatė, su kuria jis susituokė kalėjime 2022-aisiais, – sako, kad jo sveikata per kalinimo metus pašlijo.
„Prastėja tiek psichinė, tiek fizinė jo sveikata. Jo gyvybei gresia pavojus kiekvieną dieną, kai jis būna kalėjime, ir jei jis bus išduotas, jis mirs“, – sakė ji žurnalistams praėjusią savaitę.
Didelė savižudybės rizika
J. Assange'o teisinės problemos prasidėjo 2010 metais, kai jis Londone buvo sulaikytas Švedijos, kurios institucijos norėjo jį apklausti dėl dviejų moterų pateiktų kaltinimų išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu, prašymu.
2012 metais J. Assange'as rado prieglobstį Ekvadoro ambasadoje Londone, kur jis buvo nepasiekiamas britų ir švedų valdžios institucijoms, tačiau taip pat iš esmės gyveno kaip tremtinys mažoje diplomatinėje atstovybėje.
Galiausiai santykiai tarp J. Assange'o ir ambasados darbuotojų pašlijo, ir 2019-ųjų balandį jis buvo iškeldintas iš ambasados. Britanijos policija iš karto jį sulaikė už 2012 metais pažeistas paleidimo už užstatą sąlygas. Nuo tada jis laikomas Londono Belmaršo kalėjime.
Švedija 2019-ųjų lapkritį nutraukė tyrimą dėl seksualinių nusikaltimų, nes praėjo labai daug laiko.
J. Assange'o advokatai teigia, kad jei JAV jis bus pripažintas kaltu, jam gresia iki 175 metų kalėjimo, nors amerikiečių institucijos nurodo, kad bausmė greičiausiai būtų daug trumpesnė.
JK apygardos teismo teisėjas 2021 metais atmetė JAV prašymą dėl ekstradicijos, motyvuodamas trapia J. Assange'o psichine sveikata bei didele savižudybės rizika, jei jis bus laikomas griežtomis JAV kalėjimo sąlygomis. Aukštesnės instancijos teismai panaikino šį sprendimą, gavę JAV patikinimus dėl tinkamo elgesio su juo.
2022-ųjų birželį britų vyriausybė pasirašė ekstradicijos orderį.
Tuo metu Australijos parlamentas praėjusią savaitę paragino leisti J. Assange'ui grįžti į tėvynę.
„Nepriklausomai nuo žmonių pozicijos, šis reikalas negali amžinai tęstis“, – sakė ministras pirmininkas Anthony Albanese'is (Entonis Albanizis).
Teisėjai V. Sharp ir Jeremy Johnsonas (Džeremis Džonsonas) nuosprendį gali paskelbti trečiadienį, pasibaigus dviejų dienų trukmės bylos nagrinėjimui, tačiau labiau tikėtina, kad jiems prireiks kelių savaičių sprendimui apsvarstyti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ukraina gaus iš Vokietijos dar šešis radarus TRML-4D
Ukraina gaus dar šešis oro stebėjimo radarus TRML-4D gynybos reikmėms iš Vokietijos gamintojos „Hensoldt“. ...
-
Rusija pratęsė teatro režisierės ir dramaturgės suėmimą
Rusijos karinis teismas penktadienį šešiems mėnesiams pratęsė teatro režisierės ir dramaturgės suėmimą byloje, kuri sukrėtė Rusijos teatro bendruomenę. ...
-
R. T. Erdoganas: prekyba su Izraeliu sustabdyta siekiant priversti nutraukti ugnį Gazoje1
Turkija sustabdė prekybą su Izraeliu, siekdama priversti šalį nutraukti ugnį dėl Gazos Ruožo, penktadienį pareiškė turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas). ...
-
JAV apkaltino Rusiją prieš Europos šalis įvykdžius „piktavališkų“ kibernetinių atakų seriją1
JAV valstybės departamentas penktadienį apkaltino Rusiją prieš Europos šalis įvykdžius „piktavališkų“ kibernetinių atakų seriją. ...
-
PSO vadovas: karinė operacija Rafoje gali baigtis kraujo praliejimu3
Izraelio karinė operacija Gazos Ruožo pietuose esančiame Rafos mieste gali baigtis kraujo praliejimu, penktadienį perspėjo Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) vadovas. ...
-
Ukraina gaus iš JAV modernių smogiamųjų dronų
Ukraina gaus iš JAV modernių smogiamųjų dronų su šaunamaisiais ginklais, pagamintų amerikiečių kompanijos „Feloni Aero“. ...
-
Danija ketina leisti atlikti abortą iki 18 nėštumo savaičių2
Danija planuoja pailginti legaliai leidžiamų abortų terminą nuo 12 iki 18 nėštumo savaičių, penktadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. ...
-
JAV kaltina Rusiją dėl „piktybinių“ kibernetinių atakų prieš Europą3
Jungtinės Valstijos penktadienį bedė pirštu į Rusiją dėl virtinės „piktybinių“ kibernetinių atakų prieš Europos šalis, įskaitant Vokietiją ir Čekiją. ...
-
Armėnijoje reikalaujama patraukti atsakomybėn N. Pašinianą5
Armėnijos generalinė prokuratūra persiuntė Nacionalinio saugumo tarnybai pareiškimą, kuriame reikalaujama patraukti šalies ministrą pirmininką Nikolą Pašinianą baudžiamojon atsakomybėn už susitarimą su Azerbaidžanu dėl sieno...
-
Ukrainos pareigūnai ragina per Velykas riboti lankymąsi masiniuose renginiuose1
Ukrainos saugumo tarnyba (UST) ragina šalies piliečius stačiatikių Velykų išvakarėse ir per pačią šventę riboti lankymąsi masiniuose renginiuose, laikytis komendanto valandos ir neignoruoti oro pavojaus signalų. ...