Pavyzdžiui, jei laimėtų respublikonų kandidatas D. Trumpas, akcijų biržos į tai sureaguotų neigiamai, įsivyrautų nepastovumas. Ypač greitai kistų nepastoviausių akcijų kursai. Imtų brangti ilgesnio laikotarpio akcijos. Laimėjus demokratų kandidatei H. Clinton, rinkas pagautų palengvėjimo įkvėptas pakilimas.

Reaguoti turėtų ir valiutų kursai. Laimėjus D. Trumpui, doleris turėtų nuvertėti išsivysčiusių šalių valiutų atžvilgiu, pavyzdžiui, Šveicarijos franko ir Japonijos jenos. Taip investuotojai ieškos saugaus prieglobsčio, kol nuslūgs nerimas rinkose. O besivystančių šalių valiutų atžvilgiu doleris turėtų brangti dėl protekcionizmo, kurį deklaruoja D. Trumpas, baimės. Manoma, kad didžiausias brangimas turėtų būti fiksuojamas Meksikos peso atžvilgiu.

Laimėjus H. Clinton, doleris stiprėtų Šveicarijos franko ir Japonijos jenos atžvilgiu. Tada investuotojų akys nukryptų į Federalinį rezervą ir galimą bazinių palūkanų didinimą. Pokyčio su besivystančių šalių valiutomis neturėtų būti, nebent gali stiprėti Meksikos pesas ir Rusijos rublis.

D. Trumpo pergalė, analitikų manymu, turėtų labai padidinti aukso vertę. Be to, tai susilpnintų visas besivystančias rinkas dėl numatomų prastesnių prekybos santykių. Pažeidžiamiausios taptų Meksika, Pietryčių Azijos šalys, Kinija.  Mažiausiai nukentėtų Rusija. Tačiau H. Clinton pergalė šioms rinkoms būtų itin naudinga, nes išaugtų rizikingesnių investicijų su didesne grąža apetitas.

Euro zonos perspektyva vertinama pesimistiškai

Vienas Pinigų sąjungos kūrėjų, duodamas interviu britų BBC, euro zonos perspektyvą įvertino pesimistiškai. Anot jo, tai, kad iš šios sąjungos negalima pasitraukti, yra didelė klaida. Jis pabrėžia, kad euro zona vis dar turi probleminių sričių – pavyzdžiui, Graikiją, Portugaliją ir Italiją, kurios ekonomiškai vis dar yra silpnos.

Šalys, dėl kurių blokas nukrypo į recesiją per pasaulinę finansų krizę, vis dar turi rimtų ekonominių problemų. Graikijos krizė ilgalaikė, o Portugalijoje ir Italijoje ekonominės reformos yra arba sulaikytos, arba atšauktos.

Profesorius Otmaras Issingas anksčiau dirbo Vokietijos kanclerės Angelos Merkel patarėju. Tačiau pastaruoju metu ėmė itin skeptiškai žiūrėti į savo paties kurtą euro projektą ir dabar sako, kad jis gali žlugti, jei nebus įgyvendinamos reformos. Anot jo, esminė šios sistemos klaida yra ta, kad šalis, tapusi euro zonos nare, lieka nare visam laikui. Tai reiškia, kad euro zonoje galiojančių ekonomikos ir biudžeto taisyklių nesilaikančios narės gali šantažuoti kitas. Pavyzdžiui, jei Graikija galėtų kuriam laikui pasitraukti iš euro klubo, galėtų įgyvendinti reikalingas finansines reformas, o tada grįžti į euro zoną, būdama daug geresnės finansinės formos.

Be to, anot profesoriaus, kai kurioms šalims apskritai nevertėjo prisijungti prie šios valiutos klubo. Tiesa, kokios tai šalys, jis neįvardijo, bet pabrėžė, kad tai yra tos valstybės, kurios nepasirengusios laikytis bendros pinigų politikos ir vieno centrinio banko taisyklių.