O. Issingas, kuris buvo pirmasis Europos centrinio banko vyriausiasis ekonomistas, pavojų įžvelgia ir dėl šiuo metu esamų neigiamų palūkanų normų. Jam kelia nerimą tai, kad centriniai bankai, norėdami skatinti augimą, taiko nulines ar net neigiamas palūkanų normas. Šią politiką taiko Europos centrinis bankas, Šveicarija, Švedija, Japonija bei kitos šalys, o tokia politika, pasak profesoriaus, neleidžia bankams atsigauti, dėl to ilgainiui liūdnų pasekmių sulauks draudimo bendrovės ir pensijų fondai.

Pasak profesoriaus O. Issingo, susirūpinimą kelia struktūrinės problemos euro zonoje ir menkstantis visuomenės palaikymas. Nors, jo manymu, euro valiuta yra stabilesnė, nei tikėtasi, tą sunku pasakyti apie visą euro zoną. Dar vienas susirūpinimą keliantis faktas – dėl politinių įtampų kylanti grėsmė centrinių bankų nepriklausomybei.

Pirmas žingsnis skrajojančių lauko reklamų link

Technologijų kompanijos „Intel“ gaminami bepiločiai orlaiviai gali tapti pirmuoju žingsniu skrajojančių lauko reklamų link. Dabar kompanija pristatė įspūdingus šviesų šou, kuriamus savo naujaisiais bepiločiais orlaiviais, kuriuos gamintojai pavadino „krintančia žvaigžde“. Jį pristatydama „Intel“ paviešino trumpą filmuką, kuriame 500 tokių skraidyklių skrisdamos sudaro kompanijos logotipą.

Šie įrenginiai yra įprastos LED šviesos, prie kurių pritvirtinti propeleriai. Tokie bepiločių orlaivių šou, anot kūrėjų, galėtų drąsiai konkuruoti su fejerverkų pasirodymais, kurie daug labiau teršia orą bei skleidžia didžiulį triukšmą, taip pat gali būti pavojingi. Tačiau „Intel“ čia mato daug daugiau galimybių nei tik susižavėjusius minios šūksnius per Liepos 4-osios minėjimą JAV.

Pasak bendrovės viceprezidento Anilo Nanduri, šiuo metu įmonė itin daug investuoja į naujojo produkto reklamą, o tai, kad šie bepiločiai orlaiviai galėjo danguje sukurti „Intel“ logotipą, reiškia, kad ateityje tokiu būdu reklamuoti bendrovių logotipus yra visiškai realu. O kuo daugiau skraidyklių būtų naudojama tokiose reklamose, tuo sudėtingesnius dizaino sprendimus būtų galima įgyvendinti.

Dar prieš metus gamintojams pavyko sinchroniškai skraidinti 100 bepiločių orlaivių, tačiau praėjusią savaitę jie parodė, kad 500 įrenginių, danguje atliekančių tokius pačius judesius, yra realu. O 1 000 tokių sinchroniškai skrajojančių bepiločių orlaivių danguje – taip pat greitai įgyvendinamas planas.

Pirmą lapkričio savaitę atliktame šou 500 skraidyklių valdė trys ar keturi žmonės. Tokius įrenginius naudoti šviesų šou ir reklamai jau siekia kelios įmonės. Pavyzdžiui, „Disney“ savo parkuose nori naudoti tokius pačius, tik pagamintus „Flixel“ kompanijos. „Uber“ taip pat jau naudojo juos Meksikos sostinėje prieš spūstyse įstrigusius automobilius, taip reklamuodami savo paslaugas. Galų gale „Intel“ viceprezidentas A. Nanduri prisipažino, kad tik tada, kai jo vaikai pamatė šiuos sinchroniškai skraidančius bepiločius orlaivius, jo du mažamečiai vaikai buvo pagaliau įtikinti, kad jų tėtis turi „kietą“ darbą.