Ryškus kontrastas tarp leiboristų atstovo Sadiqo Khano (Sadiko Chano) ir konservatorių kandidato Zaco Goldsmitho (Zako Goldsmito) dera kunkuliuojančiame didmiestyje, kur smarkiai išaugusios būsto nuomos ir nekilnojamojo turto kainos išstumia viduriniąją klasę ir didina prarają tarp skurstančiųjų ir turtingųjų.

Tačiau ketvirtadienį vyksiančius Londono mero rinkimus aptemdė pareiškimai, esą S.Khanas, kuris yra musulmonas, palaiko ryšius su ekstremistais, bei atsakomieji kaltinimai, kad Z.Goldsmithas stengiasi įbauginti ir suskaldyti vieno iš labiausiai kosmopolitiškų pasaulio miestų rinkėjus.

Z.Goldsmithas naudoja žodžius „radikalus“ ir „pavojingas“ S.Khanui apibūdinti ir vienoje savo kampanijos kalbų sakė, kad jo oponentas „nuolat suteikia tribūną, deguonį ir netgi priedangą tiems, kurie siekia padaryti žalą mūsų policijai ir sostinei“.

Ministras pirmininkas Davidas Cameronas (Deividas Kameronas) prisijungė prie šios kritikos, kaltindamas S.Khaną, kad jis nuolat pasirodo tribūnoje kartu su Sulaimanu Ghani (Suleimanu Ganiu) – imamu, kurį premjeras vadina islamo ekstremistu.

S.Khanas atsikirto kritikams, žadėdamas „būti britu musulmonu, kuris kovoja su ekstremistais“, ir apkaltindamas Z.Goldsmithą vykdant „bjaurią užmaskuoto kurstymo kampaniją“.

S.Khanas sako, kad prieš įsitraukdamas į politiką jis buvo žmogaus teisių advokatas ir kartais dalydavosi tribūna su žmonėmis, kurių pažiūroms nepritaria.

Jo komanda pateikė nuotraukų, kuriose S.Ghami įamžintas kartu su Z.Goldsmithu ir kitais įtakingais Konservatorių partijos veikėjais, pažymėjusi, kad S.Khanas padėjo pašalinti S.Ghani iš Londono mečetės imamo pareigų dėl jo radikalių pažiūrų.

Šis kivirčas paliko nemalonų prieskonį daugiakultūriame metropolyje, kur iš 8,6 mln. gyventojų daugiau nei milijonas yra musulmonai.

Z.Goldsmithas kaltinamas kurstąs įtampą mieste, kurio pareigūnai sužlugdė kelis islamo ekstremistų teroristinius sąmokslus nuo tada, kai per savižudžių sprogdintojų atakas Londono viešojo transporto sistemoje 2005 metų liepą žuvo 52 žmonės.

Vietos savivaldos ekspertas Tony Traversas (Tonis Traversas) iš Londono ekonomikos mokyklos sakė, kad „Britanijos politikai yra įprasti smarkūs apsišaudymai žodžiais ir kaltinimais“, bet dėl Z.Goldsmitho taktikos kai kurie žmonės pasijuto nesmagiai.

Gali būti, kad tai atsigręš prieš jį patį. Nepaisant kaltinimų, 45 metų S.Khanas šiuo metu yra aiškus lažybininkų favoritas laimėti ketvirtadienio rinkimus ir tapti pirmuoju Londono meru musulmonu. Pergalę jam pranašauja ir viešosios nuomonės apklausos.

Londoniečiai iki kaulų smegenų

Laimėtojas bus tik trečiasis meras per Londono šiuolaikinę istoriją – šis postas buvo įsteigtas 2000 metais. Anksčiau jį užėmė leiboristų politikas Kenas Livingstone'as (Kenas Livingstonas) ir dešiniojo sparno atstovas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas).

Ir Z.Goldsmithas, ir S.Khanas yra londoniečiai iki kaulų smegenų. S.Khanas, autobuso vairuotojo ir siuvėjos iš Pakistano sūnus, augo su septyniais broliais ir seserimis trijų miegamųjų socialiniame būste. 2005 metais jis buvo išrinktas į parlamentą atstovauti Londono rajonui, kuriame užaugo, o iki to laiko užsiėmė teisine praktika.

Londonas yra „nuostabiausias pasaulio miestas. Jis ištiesė man pagalbos ranką, kurios man reikėjo savo potencialui realizuoti“, sakė jis neseniai vykusiame rinkimų kampanijos mitinge.

41 metų Z.Goldsmithas sakė, kad jo šeima „tokia pat įvairiapusė, kaip šis didis miestas“. Jo protėviai buvo žydai, bėgę nuo fašizmo Europoje, o tėvas finansininkas Jamesas Goldsmithas (Džeimsas Goldsmitas) buvo ir Prancūzijos atstovas Europos Parlamente, ir Britanijos euroskeptiškų pažiūrų politikas.

Be to, Z.Goldsmithas turi du sūnėnus musulmonus – jo sesuo Jemima (Džemima) buvo ištekėjusi už Pakistano kriketo žvaigždės, vėliau į politiką pasukusio Imrano Khano (Imrano Chano), su kuriuo išsiskyrė 2004 metais.

Z.Goldsmithas mokėsi prestižiniame Itono koledže, britų valstybininkų lopšiu dažnai vadinamoje mokslo įstaigoje, iš kurios buvo pašalintas už marihuanos laikymą.

Jis visą gyvenimą karštai domėjosi aplinkosaugos klausimais ir iki išrinkimo į parlamentą 2010-aisiais ne vienus metus buvo žurnalo „The Ecologist“, kurio savininkas buvo jo dėdė, vyriausiasis redaktorius.