Lenkijos oro linijos PLL LOT paskelbė, kad nuo 2016 metų pradės skraidinti keleivius tiesioginiais reisais iš Varšuvos į Tokiją. Tai bus pirmas tiesioginis reisas į Japonijos sostinę iš Vidurio ir Rytų Europos ir antras po Pekino Lenkijos oro linijų maršrutas į Aziją.

Reisai bus vykdomi lėktuvais „Boeing 787 Dreamliner“ tris kartus per savaitę: į Tokiją – trečiadieniais, penktadieniais ir sekmadieniais, atgal į Varšuvą – ketvirtadieniais, sekmadieniais ir pirmadieniais. Bilietai jau parduodami, o jų kaina prasideda nuo 2164 zlotų (540 eurų). Inauguracinis reisas numatytas 2016 metų sausio 13 dieną.

Sausros padariniai skaičiuojami milijonais

Lenkija gyvena alinančios kaitros padariniais ir rudenį vyksiančių parlamento rinkimų kampanija. Rugpjūčio kaitra privedė šalį prie stichinės sausros ribos. Nuo kaitros sutrikus elektros jėgainių darbui, nacionalinis elektros tinklų operatorius buvo priverstas įmonėms apriboti elektros tekimą. Nuostoliai dar tik skaičiuojami, bet jau aišku, kad juos patyrė ne tik žemės ūkis, bet ir pramonės įmonės. Prastovos skaičiuojamos milijonais.

Lenkijos žemės ūkio ministro Mareko Sawickio teigimu, sausra šalyje galėjo nuniokoti apie milijoną hektarų. Daugiausia nuostolių patyrė Kujavijos Pamario, Mazovijos ir Palenkės vaivadijos. Labiausiai nukentėjo grūdinės kultūros, daržovės, sausros pasekmės matomos bulvių laukuose ir soduose. Nuostolius skaičiuoja ir gyvulių augintojai. Ministras pranašauja žemės ūkio produktų kainų kilimą rudenį.

Lenkijos žemdirbių organizacijos reikalauja skelbti stichinę padėtį ir nori po 500 zlotų (apie 120 eurų) kompensacijų už kiekvieną dirbamos žemės hektarą. Paskelbus stichinę sausrą, žemdirbiams būtų užtikrintos kompensacinės išmokos, atleidimas nuo mokesčių ir baudų už neįvykdytas sutartis, galimybę atidėti kreditų mokėjimą.

Kliūtimi priimti tokį sprendimą gali būti spalio 25 dieną numatyti parlamento rinkimai. Argumentus televizijos laidoje išdėstė vicepremjeras ir ūkio ministras Januszas Piechocinskis. Jis pastebėjo, kad stichinės sausros būklės paskelbimas reikštų politines pasekmes – t. y. būtinumą atidėti parlamento rinkimus. Pagal Lenkijos įstatymus rinkimai gali būti rengiami tik praėjus 90 dienų nuo stichinės nelaimės pabaigos.

Žirgo kaina – beveik pusantro milijono eurų

Žemdirbiai skaičiuoja nuostolius, o Lenkijos žirgų augintojai džiaugiasi rekordiniais laimėjimais. Savaitgalį Palenkės Januvo žirgyne vykusiame kasmetiniame prestižiniame arabų veislės žirgų aukcione „Pride of Poland“, kuris sutraukia žirgininkystės specialistus ir entuziastus iš viso pasaulio, buvo sumuštas rekordas: žirgyne užauginta 10-metė arabų veislės kumelaitė Pepita buvo parduota už 1,4 mln. eurų.

Pepitą, kuri tapo brangiausiu žirgu per visą Lenkijos žirgininkystės istoriją, įsigijo pirklys iš Šveicarijos.

Kaip pranešama, iš viso sekmadienį buvo parduoti 24 žirgai, kurių bendra kaina – 4 mln. eurų. Daugiausia Lenkijoje užaugintų arabų veislės žirgų išvyko į Katarą, Saudo Arabiją ir Jungtinius Arabų Emyratus.

„Lenkai Europoje dalija kortas“

Pasaulį galima užkariauti net pačia netikėčiausia preke – tai patvirtina lenkų gamybos kortų kaladžių eksporto sėkmė. Kaip skelbiama žiniasklaidoje, pernai lenkų eksportuotojai į pasaulį išsiuntė per 1,3 mln. kilogramų lenkų gamybos kortų, kurių bendra verte siekė 26 mln. zlotų (6,5 mln. eurų). Tai beveik prilygsta visam Lenkijos eksportui į Venesuelą arba Čilę, praneša LRT RADIJAS apžvelgdamas Lenkijos verslo naujienas.

Lenkų gamybos kortas labiausiai pamėgo prancūzai, kurie pernai šių kortų nupirko beveik 300 tūkst. kilogramų už daugiau kaip 5 mln. zlotų (1,2 mln. eurų). „Galime sakyti, kad lenkai Europoje dalija kortas“, – juokauja valiutinius sandorius tvarkančios bendrovės atstovas. Lenkiškos kortos eksportuojamos į visas 28 Europos Sąjungos šalis, be to, jomis lošiama ir tokiose egzotiškose šalyse, kaip Tanzanija ar Paragvajus.