Atsižvelgdami į perspektyvą, kad į Baltuosius rūmus gali sugrįžti Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), Kyjivo rėmėjai skuba stengdamiesi įtvirtinti įsipareigojimus prieš tai, kai galėtų nutrūkti Vašingtono pagalba.

Be kita ko, Italijoje susirinkę Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai ketvirtadienį susitarė dėl 50 mlrd. dolerių (46,4 mlrd. eurų) paskolos Ukrainai, kuri bus užtikrinta įšaldytu Rusijos turtu, o JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) su Kyjivu pasirašė 10 metų trukmės saugumo susitarimą.

Penktadienį Briuselyje vykusiame susitikime NATO gynybos ministrai patvirtino planą, pagal kurį personalas iš viso Aljanso perims iš Jungtinių Valstijų padalinius, koordinuojančius ginklų tiekimą Ukrainai bei Ukrainai skirtą mokymą.

„Tai leis NATO vadovams pradėti tai daryti liepos mėnesį vyksiančiame Vašingtono aukščiausiojo lygio susitikime, o mūsų parama Ukrainai ateinančiais metais atsidurs ant tvirtesnio pagrindo“, – sakė Aljanso vadovas Jensas Stoltenbergas.

Nors tai gana kuklus pokytis, apimantis iki 700 darbuotojų, NATO pareigūnai tvirtina, kad jis padės užtikrinti ginklų tiekimą net ir tuo atveju, jei D. Trumpas įvykdys tai, apie ką užsimena – kad jis gali nutraukti JAV paramą.

Vis dėlto Vašingtonas ir toliau vadovaus politinei grupei, kurios tikslas – sutelkti ginkluotę Ukrainai.

Paramos apsaugojimas nuo D. Trumpo

„Taip siekiama, kad parama būtų atspari esant bet kokiai situacijai“, – apie pakeitimus sakė Nyderlandų gynybos ministrė Kajsa Ollongren (Kaisa Olongren).

Rusijos karas „gali tęstis metų metus – taigi norisi turėti kažką, kas nepriklausytų nuo konkrečių asmenų, ministrų ar dar ko nors“, sakė ji.

Vienas NATO diplomatas buvo dar atviresnis: „Kalbama apie apsaugojimą nuo D. Trumpo ir tai, kaip sako J. Stoltenbergas, reiškia apsaugoti nuo politinių pokyčių vėjų.“

Šiuo metu šiai ginklų tiekimo koordinavimo operacijai vadovauja apie 500 JAV karinio personalo narių, sakė diplomatas.

Anot jo, „bet kuris JAV prezidentas rytoj gali ją nutraukti.“

Nors tiekimo koordinavimo perkėlimas Aljansui galėtų padėti praktiniu lygmeniu, D. Trumpas vis vien galėtų sumažinti Vakarų paramą nutraukdamas JAV karinę pagalbą.

Vašingtono karinė parama iki šiol sudaro daugiau kaip pusę iš maždaug 100 mlrd. JAV dolerių, kuriuos NATO šalys skyrė nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į savo provakarietišką kaimynę.

Siekdamas sumažinti šią riziką, J. Stoltenbergas spaudžia sąjungininkus per artėjantį NATO aukščiausiojo lygio susitikimą pasirašyti įsipareigojimą išlaikyti karinę paramą tokio lygio, kokią jie teikė iki šiol.

Tai sudaro maždaug 40 mlrd. eurų (43 mlrd. JAV dolerių) per metus.