Žiuri pagerbė Y. Ohsumi už praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje atliktus „genialius eksperimentus“, padėjusius nustatyti, kaip veikia autofagija (graikų kalba – „savęs rijimas“): ląstelės organoidų perdirbimo mechanizmas, kurio sutrikimai žmonėms gali sukelti įvairias ligas, tarp jų Parkinsono ligą, 2-ojo tipo diabetą ir vėžį.

Autofagija yra vienas esminių ląstelių fiziologijos procesų, būtinas pažeistų ląstelės dalių tvarkingam suardymui ir perdirbimui, o jos sutrikimai, kaip manoma, nulemia senėjimą ir ląstelių pažeidimus.

Mokslininkai praėjusio amžiaus 7-ajame dešimtmetyje pirmą kartą pastebėjo, kad ląstelė gali sunaikinti savo pačios dalis, izoliuodama jas membrana ir transportuodama į „perdirbimo gamyklas“ – lizosomas.

Nors autofagijos procesas buvo žinomas jau daugiau kaip 50 metų, jo „fundamentali svarba fiziologijai ir medicinai buvo pripažinta tik po 10-ame dešimtmetyje Y. Ohsumi atliktų paradigmą keičiančių tyrimų“, – sakoma Karolio instituto pranešime.

„Autofagijos genų mutacijos gali sukelti ligas, o procesas yra susijęs su kai kuriomis ligomis, įskaitant vėžį ir neurologines ligas“, – pažymėjo institutas.

„Sunkumai studijuojant šį fenomeną reiškė, kad mažai kas buvo žinoma iki virtinės 10-ojo dešimtmečio pradžios eksperimentų, (kai) Y. Ohsumi, naudodamas kepimo mieles, identifikavo autofagijai būtinus genus“, – sakoma pranešime.

Vėliau mokslininkas išaiškino pagrindinius mielių autofagijos mechanizmus ir pademonstravo, kad panašūs sudėtingi mechanizmai veikia ir žmogaus ląstelėse.

Y. Ohsumi atradimai „nuvedė prie naujos paradigmos suvokiant, kaip ląstelė perdirba savo turinį“, nurodė žiuri.

Y. Ohsumi gimė 1945 metais Japonijos mieste Fukuokoje. 1974-aisiais jis Tokijo universitete apgynė daktaro disertaciją.

Šiuo metu 7erių metų mokslininkas dirba Tokijo technologijų instituto profesoriumi.

Nobelio premija už pasiekimus medicinos ir fiziologijos srityje buvo paskirta jau 107-ąjį kartą.