Tai buvo rimčiausias tokio pobūdžio incidentas Viduržemio jūros rytinėje dalyje esančioje saloje per daugelį metų ir sulaukė plataus tarptautinio pasmerkimo.

Konfrontacija įvyko penktadienį Piloje, etniškai mišriame kaime, esančiame JT prižiūrimoje buferinėje zonoje, skiriančioje tarptautiniu mastu pripažintą Kipro Respubliką ir atsiskyrusią tik Turkijos valstybe pripažįstamą darinį šiaurėje.

JT pranešė, kad keturi taikdariai buvo sužeisti, taip pat buvo apgadintos jų transporto priemonės, kai jie bandė užblokuoti, jos žodžiais, neleistinus statybos darbus netoli Pilos.

„Šį rytą Piloje viskas ramu“, – naujienų agentūrai AFP sakė JT taikdarių pajėgų Kipre (UNFICYP) atstovas Aleemas Siddique'as (Alimas Sidikas).

„Misija ir toliau budi, kad užkirstų kelią bet kokiems statybos darbams“, – teigė jis ir pridūrė, kad sužeisti taikdariai buvo išleisti iš ligoninės.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) pirmadienį apkaltino taikdarius smurto kurstymu ir pavadino jų fizinį įsikišimą nepriimtinu.

„Neleisti Kipro turkams, gyvenantiems Piloje, patekti į savo tėvynę nėra nei teisėta, nei humaniška“, – sakė R. T. Erdoganas savo pirmosiose viešose pastabose apie šį incidentą.

Kipro vyriausybės atstovas spaudai Konstantinas Letimbijotis (Konstantinos Letymbiotis) žurnalistams teigė, kad nuo ketvirtadienio dėl šios įtampos buvo surengti vidaus susitikimai ir susitikimai su JT Saugumo Tarybos nuolatinėmis narėmis.

„Šiuo metu reikia elgtis labai subtiliai ir specifiškai“, – sakė jis pirmadienį.

Po už uždarų durų vykusio posėdžio Saugumo Taryba pasmerkė išpuolius ir pareiškė, kad pagal tarptautinę teisę jie gali būti laikomi nusikaltimais.

Ji teigė, kad kelio statybos darbai „prieštarauja Saugumo Tarybos rezoliucijoms ir pažeidžia status quo JT buferinėje zonoje“.

Neleisti Kipro turkams, gyvenantiems Piloje, patekti į savo tėvynę nėra nei teisėta, nei humaniška.

„Išlaikytas status quo"

Šiaurės Kipro Turkų Respublikos (ŠKTR) valdžia, kuri teigia, kad kelio projektu siekiama palengvinti sunkią Kipro gyventojų padėtį, atmetė JT misijos kaltinimus kaip nepagrįstus.

Kipro turkų meras Veysalas Gudenas (Veisalas Gudenas) sakė, kad pirmadienį Kipro turkų kontroliuojamose teritorijose bus tęsiami kelio tiesimo darbai, tačiau darbininkai neįžengs į JT kontroliuojamą zoną.

„Bus suteikta galimybė diplomatijai. Derybos bus tęsiamos“, – AFP sakė V. Gudenas.

Europos Sąjunga pasmerkė penktadienio incidentą, o Jungtinė Karalystė, Prancūzija ir Jungtinės Valstijos bendrame pareiškime išreiškė rimtą susirūpinimą dėl pradėtos neleistinos kelio statybos.

JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso (Antoniju Guterišo) atstovas spaudai Stephane'as Dujarricas (Stefanas Diužarikas) pirmadienį teigė, kad „užkirsti kelią įtampai ir užtikrinti, kad buferinėje zonoje būtų išlaikytas status quo, yra svarbiausias misijos prioritetas“.

Taikos palaikymo misija „bendradarbiauja su Kipro turkų puse ir visais suinteresuotais asmenimis“, kad būtų susitarta dėl „abiem pusėms priimtinų tolesnių veiksmų“, sakė S. Dujarricas.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad pirmadienį įvyko ŠKTR ir JT derybos.

ES narys Kipras yra padalytas nuo 1974 metų, kai Turkijos pajėgos, atsakydamos į karinį perversmą, kurį rėmė tuo metu Graikiją valdžiusi chunta, okupavo šiaurinį salos trečdalį.

Tik Ankara pripažįsta ŠKTR, kurią 1983 metais paskelbė Kipro turkų lyderiai, valstybingumą.

Pastangos suvienyti salą sustojo nuo 2017-ųjų, kai žlugo vėliausias JT remiamų derybų etapas.