Toliau pateikiamos kelios pagrindinės iki šiol gautos reakcijos.

Jungtinės Valstijos

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) surengęs skubų susitikimą su savo aukščiausiais saugumo pareigūnais dėl krizės Artimuosiuose Rytuose, pažadėjo „geležinę“ paramą Izraeliui.

„Ką tik buvau susitikęs su savo nacionalinio saugumo komanda, kad sužinočiau naujausią informaciją apie Irano išpuolius prieš Izraelį. Mūsų įsipareigojimas užtikrinti Izraelio saugumą nuo Irano ir jo įgaliotinių keliamų grėsmių yra geležinis“, – sakė J. Bidenas socialiniame tinkle „X“, įkėlęs susitikimo Baltųjų rūmų Situacijų kambaryje nuotrauką.

Jungtinė Karalystė

Britų premjeras Rishi Sunakas (Rišis Sunakas) pasmerkė Irano surengtą dronų ir raketų ataką prieš Izraelį kaip neapgalvotą ir pridūrė, kad Britanija „ir toliau gins Izraelio saugumą“.

„Šie smūgiai gali pakurstyti įtampą ir destabilizuoti regioną. Iranas dar kartą įrodė, kad siekia sėti chaosą savo kieme“, – teigė britų premjeras.

Europos Sąjunga

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) socialiniame tinkle „X“ pasmerkė vėlų šeštadienį Irano suduotus smūgius Izraeliui kaip „precedento neturintį eskalavimą“ ir rimtą grėsmę regiono saugumui“.

NATO

NATO sekmadienį taip pat pasmerkė naktinį Irano išpuolį prieš Izraelį kaip regioninių neramumų eskalaciją ir paragino visas puses elgtis santūriai.

„Smerkiame Irano naktinį eskalavimą, raginame elgtis santūriai ir atidžiai stebime įvykius. Labai svarbu, kad konfliktas Artimuosiuose Rytuose netaptų nekontroliuojamas“, – sakė atstovė spaudai Farah Dakhlallah (Farah Dachlala).

Jungtinės Tautos

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antoniju Guterišas) pasmerkė „rimtą eskalaciją, kurią rodo Irano Islamo Respublikos pradėtas plataus masto išpuolis prieš Izraelį“.

„Esu labai sunerimęs dėl labai realaus pavojaus, kad regione gali kilti pražūtingas eskalavimas“, – pridūrė jis ir paragino šalis „vengti bet kokių veiksmų, galinčių sukelti didelę karinę konfrontaciją keliuose Artimųjų Rytų frontuose“.

Egiptas

Kairo užsienio reikalų ministerija išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl karo veiksmų paaštrėjimo ir paragino laikytis „didžiausio santūrumo“.

Ministerijos pareiškime taip pat perspėjama dėl „konflikto išplitimo regione pavojaus“ ir priduriama, kad Egiptas „palaikys tiesioginius ryšius su visomis konflikto šalimis, siekdamas suvaldyti padėtį“.

Saudo Arabija

Saudo Arabijos užsienio reikalų ministerija paskelbė pareiškimą, kuriame išreiškė susirūpinimą dėl karinio eskalavimo ir paragino „visas šalis elgtis kuo santūriau ir apsaugoti regioną bei jo tautas nuo karo pavojaus“.

Be to, ji paragino JT Saugumo Tarybą „prisiimti atsakomybę už tarptautinės taikos ir saugumo palaikymą“.

Kinija

Kinijos užsienio reikalų ministerija taip pat paragino elgtis santūriai, apibūdindama išpuolį kaip „naujausią Gazos Ruožo konflikto apraišką“ ir ragindama įgyvendinti neseniai priimtą JT Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria reikalaujama nutraukti ugnį, teigdama, kad „konfliktas turi baigtis dabar“.

„Kinija ragina tarptautinę bendruomenę, ypač įtakingas šalis, konstruktyviai prisidėti prie taikos ir stabilumo regione“, – pridūrė ji.

Prancūzija

Prancūzijos užsienio reikalų ministras Stephane'as Sejourne (Stefanas Sežurnė) socialiniame tinkle „X“ parašė, kad  „Nusprendęs imtis šių precedento neturinčių veiksmų, Iranas pasiekė naują destabilizacijos lygį ir rizikuoja karine eskalacija“.

Vokietija

Berlyno vyriausioji diplomatė  taip pat perspėjo, kad išpuolis turės destabilizuojantį poveikį, ir paragino Teheraną nutraukti smūgius.

„Kuo griežčiausiai smerkiame vykdomą ataką, kuri gali panardinti visą regioną į chaosą“, – sakė Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock (Analena Bėrbok) socialiniame tinkle „X“.

„Iranas ir jo įgaliotiniai turi nedelsiant tai nutraukti“, – sakė ji ir pridūrė, kad Berlynas tvirtai palaiko Izraelį.

Kanada

Kanados ministras pirmininkas Justinas Trudeau (Džastinas Triudo) žurnalistams Otavoje sakė, kad jo šalis „vienareikšmiškai smerkia Irano oro atakas“, ir pridūrė: „Mes palaikome Izraelį“.

„Irano režimas, parėmęs žiaurų spalio 7-osios „Hamas“ išpuolį, naujausiais veiksmais dar labiau destabilizuoja regioną ir apsunkina ilgalaikę taiką“, – pridūrė jis.

Ispanija

Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas (Pedras Sančesas) paragino elgtis santūriai ir socialiniame tinkle „X“ sakė: „Su didžiausiu susirūpinimu stebime, kaip klostosi situacija Artimuosiuose Rytuose. Reikia bet kokia kaina vengti regioninės padėties paaštrėjimo“.

Argentina

Argentinos prezidento Javiero Milei (Chavjero Milėjaus) biuras išreiškė „solidarumą ir tvirtą įsipareigojimą“ Izraeliui išpuolių akivaizdoje.

Ji pridūrė, kad Argentina „ryžtingai remia Izraelio valstybę, ginančią savo suverenitetą, ypač prieš terorą skatinančius režimus“, ir pažymėjo, kad Argentinos teismas neseniai pripažino Iraną atsakingu už išpuolius prieš Izraelio ambasadą ir žydų bendruomenės centrą Buenos Airėse XX amžiaus 10-e dešimtmetyje.

Kataras

Kataras išreiškė „gilų susirūpinimą“ dėl smūgių ir paragino „visas šalis sustabdyti eskalaciją“ bei „laikytis didžiausio santūrumo“.

Gamtinių dujų turtingas emyratas, kuris kelias savaites dalyvavo derybose su Izraeliu ir „Hamas“, o rugsėjį tarpininkavo Teheranui ir Vašingtonui apsikeičiant įkaitais ir kaliniais, paragino tarptautinę bendruomenę „imtis skubių veiksmų įtampai sumažinti ir deeskaluoti“.

Ukraina

Ukrainos užsienio reikalų ministerija pareiškė, kad Kyjivas „griežtai smerkia masinę Irano oro ataką“, kuri taip pat „rodo, kodėl labai svarbu, kad visos laisvojo pasaulio pajėgos būtų sutelktos ginti pasaulines demokratijos sienas“.

Rusija

Rusijos užsienio reikalų ministerija sekmadienį po beprecedentės Irano atakos prieš Izraelį paragino visas šalis elgtis santūriai.

„Raginame visas susijusias šalis elgtis santūriai. Tikimės, kad regiono valstybės esamas problemas išspręs politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“, – sakoma ministerijos pareiškime.