Švedija ir Suomija, reaguodamos į praėjusiais metais Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo principo ir siekė įgauti JAV vadovaujamo karinio aljanso teikiamą apsaugą.

Jų paraiškoms sparčiai pritarė visos NATO narės, išskyrus Turkiją ir Vengriją. Galiausiai jos nusileido ir šiais metais priėmė Suomiją į bloką.

Liepą, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje išvakarėse, R. T. Erdoganas atšaukė savo prieštaravimus dėl Švedijos narystės po to, kai Stokholmas ėmėsi veiksmų, kuriais siekiama pažaboti kurdų grupuotes, kurias Ankara laiko teroristinėmis.

Tačiau Turkijos parlamento užsienio reikalų komitetas lapkritį nukėlė paraiškos perdavimą balsavimui visiems parlamentarams. Dėl šio sprendimo Ankara sulaukė griežto NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo papeikimo.

Penktadienį R. T. Erdoganas davė dar vieną tvirtą ženklą, kad jo šalies parlamentas imsis veiksmų dėl Švedijos tik tuo atveju, jei JAV Kongresas pritars Turkijos prašomam dešimčių naikintuvų F-16 ir atsarginių jų dalių įsigijimui.

Susitikimo su prezidentu J. Bidenu nėra mūsų darbotvarkėje. Jų pozicija Gazos Ruožo klausimu jums visiems žinoma.

„Jūs sakote, kad imsitės veiksmų F-16 klausimu po to, kai jis bus priimtas Kongrese, bet aš taip pat turiu parlamentą, – sakė R. T. Erdoganas žurnalistams, turėdamas omenyje Jungtines Valstijas. – Jei mes esame dvi sąjungininkės NATO, tuomet jūs galite solidariai atlikti savo dalį vienu metu, o mūsų parlamentas atliks savo dalį. Štai kaip.“

„Senstančios oro pajėgos“

Senstančios Turkijos oro pajėgos nukentėjo dėl JAV sprendimo 2019 metais pašalinti Ankarą iš savo naikintuvų F-35 programos.

Vašingtonas ėmėsi tokio žingsnio, kai R. T. Erdoganas nusprendė įsigyti pažangią rusišką priešraketinės gynybos sistemą, kurią NATO laiko operatyvine grėsme saugumui.

JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) administracija ne kartą žadėjo tęsti 20 mlrd. dolerių (18,6 mlrd. eurų) vertės naikintuvų F-16 pardavimą.

Tačiau su tuo nesutiko Kongreso vadovai, išreiškę susirūpinimą dėl Turkijos žmogaus teisių padėties ir ankstesnių konfliktų su NATO nare Graikija.

Šį klausimą apsunkino Turkijos pyktis ant Vašingtono, kuris remia Izraelį, kariaujantį Gazos Ruože.

Penktadienį R. T. Erdoganas sakė, kad artimiausiu metu neketina susitikti su J. Bidenu.

„Susitikimo su prezidentu J. Bidenu nėra mūsų darbotvarkėje. Jų pozicija Gazos Ruožo klausimu jums visiems žinoma“, – sakė R. T. Erdoganas.

„Jei jis mums paskambins, susitiksime su juo ir aptarsime visus reikalingus klausimus“, – pridūrė jis.

Švedijos užsienio reikalų ministras praėjusią savaitę sakė, kad jo kolega iš Turkijos pažadėjo, jog Ankara per kelias savaites patvirtins Stokholmo paraišką dėl narystės NATO.

Tačiau Turkijos parlamento užsienio reikalų komitetas dar nepaskyrė atitinkamo posėdžio datos.