Rusija pasitraukė iš įprastinės ginkluotės konsultacinės grupės

  • Teksto dydis:

Rusija antradienį pareiškė, kad stabdo savo dalyvavimą grupėje, vykdžiusioje konsultacijas dėl įprastinių pajėgų Europoje, o šis žingsnis byloja apie tebedidėjančią įtampą tarp Maskvos ir Vakarų šalių.

Rusija dar 2007 metais pareiškė stabdanti savo dalyvavimą Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutartyje (Treaty on Conventional Forces in Europe, CFE). Tačiau Maskva toliau dalyvavo konsultacinėje grupėje, susijusioje su ta 1990 metais pasirašyta sutartimi.

Maskva tebėra sutarties, reguliuojančios įprastinės ginkluotės, tokios kaip tankai, lėktuvai ir artilerija, signatarė. Šis dokumentas laikomas vienu svarbiausiu saugumo elementų Europoje, sukurtų po Šaltojo karo.

„Rusijos Federacija nusprendė sustabdyti savo dalyvavimą Jungtinės konsultacinės grupės susitikimuose nuo 2015 metų kovo 11 dienos“, – Rusijos užsienio reikalų ministerija citavo aukšto rango diplomatą Antoną Mazurą.

„Taigi, dalyvavimo CFE sutartyje įšaldymas, paskelbtas Rusijos 2007 metais, tapo visišku“, – URM citavo A.Mazurą, kuris vadovauja Rusijos delegacijai Vienos derybose dėl karinio saugumo ir ginklų kontrolės.

Vienoje įsikūrusi Jungtinė konsultacinė grupė sprendžia klausimus, susijusius su CFE sutarties laikymusi.

A.Mazuras sakė, kad Rusijai toliau dalyvauti toje struktūroje per brangu ir nebėra prasmės, nes Vakarų šalys naudojosi konsultacine grupe, spausdamos Maskvą atnaujinti dalyvavimą CFE sutartyje.

Kita vertus, Maskva pridūrė liekanti atvira „tolesniam dialogui dėl įprastinės ginkluotės Europoje, jeigu – arba kuomet – mūsų partneriai bus pasiruošę“.

Pranešime nurodoma, kad nuo šiol konsultacinėje grupėje Rusijai atstovaus Baltarusija.

Ukrainoje praeitais metais pasidėjus separatizmo krizei, santykiai tarp Rusijos ir Vakarų šalių pablogėjo labiausiai nuo Šaltojo karo pabaigos.

„Tai tiesiog dar vienas būdas trenkti antausį Vakarams“, – Maskvos žingsnį komentavo Londone leidžiamo savaitraščio „IHS Jane's Defence Weekly“ redaktorius Peteris Felsteadas (Piteris Felstedas).

„Ta sutartis sako, kad leidžiama laikyti ribotą kiekį tam tikros (karinės) technikos tam tikruose regionuose, o tai užkirto kelią destabilizuojantiems veiksniams, tokiems kaip ginkluotės sutelkimas prie sienų“, – jis aiškino naujienų agentūrai AFP.

NATO nusivylusi 

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė esą „nusivylęs“ Rusijos sprendimu stabdyti dalyvavimą Įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje sutartyje (Treaty on Conventional Forces in Europe, CFE), nes ginklavimosi kontrolė tebėra svarbus dalykas visoms šalims.

„Mus nuvylė Rusijos sprendimas stabdyti savo dalyvavimą bendroje konsultacijų dėl įprastinių pajėgų Europoje grupėje“, – sakė J.Stoltenbergas per spaudos konferenciją NATO būstinėje Monso mieste Belgijoje.

„Mes paremsime visas pastangas ginklavimuisi kontroliuoti ir manome, kad ši sutartis yra svarbi..., mes manome, kad konsultuotis dėl ginklavimosi kontrolės yra svarbu“, – pridūrė NATO vadovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar 2007 metais sustabdė Rusijos dalyvavimą CFE, pareiškęs, kad JAV pažeidė šios sutarties sąlygas. Tačiau Maskva tada dar nutarė likti konsultacinėje grupėje, susijusioje su 1990 metais pasirašyta CFE sutartimi.

O šį antradienį Rusija paskelbė nebedalyvausianti ir konsultacinės grupės darbe Vienoje.

Vienoje įsikūrusi Jungtinė konsultacinė grupė sprendžia klausimus, susijusius su CFE sutarties laikymusi. Šaltajam karui pasibaigus pasirašytoje sutartyje nurodytos Europoje dislokuojamų ginkluotųjų pajėgų ir karinės technikos ribos, kurių privalėjo laikytis ir NATO, ir tuometinio Rusijos vadovaujamo Varšuvos pakto šalys.

Maskva tebėra sutarties, reguliuojančios įprastinės ginkluotės, tokios kaip tankai, lėktuvai ir artilerija, signatarė. Šis dokumentas laikomas vienu svarbiausiu saugumo elementų Europoje, sukurtų po Šaltojo karo.

Beje, Rusija trečiadienį pareiškė esanti pasirengusi dalyvauti naujos sutarties aptarime, bet kol kas nepateikta konkrečių pasiūlymų svarstymui ir NATO regis, nepasirengusi tokioms deryboms.

„Mes pasirengę svarstyti galimybę ir vesti atitinkamas derybas dėl naujos sutarties, kuri atitiktų naujas realijas, nebūtų labai brangi, būtų kruopščiai apgalvota, pasverta ir, žinoma, būtų atsižvelgta į Rusijos interesus“, – sakė Rusijos URM ginklavimosi kontrolės departamento direktorius Michailas Uljanovas.

Branduolinius ginklus – į Krymą

Rusija turi teisę dislokuoti branduolinius ginklus Kryme, kurį Maskva aneksavo praeitais metais, trečiadienį pareiškė vienas Užsienio reikalų ministerijos pareigūnas, pridūręs, kad jam kol kas nežinoma, ar planuojamas toks žingsnis nuo Ukrainos atplėštoje teritorijoje.

„Nežinau, ar ten dabar esama branduolinių ginklų. Nežinau apie jokius planus, bet iš principo Rusija gali tai padaryti“, – naujienų agentūra „Interfax“ citavo URM ginkluotės kontrolės departamento vadovą Michailą Uljanovską.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių