Buvusi Sakartvelo užsienio reikalų viceministrė, Ilijos Čavčavadzės analitinio centro vadovė Nino Kalandadzė portalui kauno.diena.lt teigė, kad valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“ (SS) praktiškai nebeslepia autoritarinių ambicijų ir net bando primesti tai kaip naują šalies tikrovę partneriams Vakaruose.

„Protestai baigėsi ir visuomenė ruošiasi rinkimams. Tenka pripažinti, kad valdantieji laimėjo mūšį dėl „užsienio agentų“ įstatymo. Dabar jie tęsia represijas prieš aktyvistus. Kaip turbūt žinote, keletas jų buvo žiauriai sumušti, o dabar teismai jiems dar skyrė ir dideles pinigines baudas. Kai kurie vis dar laikomi už grotų. Tuo metu valdžia mėgina vaizduoti, kad turi visuomenės palaikymą. Skelbia, kad SS remia net 60 proc. gyventojų, kas yra nesąmonė, nes tokio palaikymo jie neturėjo net tada, kai laimėjo rinkimus“, – pasakojo N. Kalandadzė.

Valdančiosios partijos įkūrėjas, Rusijoje verslą darantis milijardierius Bidzina Ivanišvilis aiškiai leidžia suprasti ne tik tai, kad SS liks valdžioje po rinkimų, bet ir tai, ką valdantieji ketina daryti toliau. Jo paties žodžiais, pribaigs „liberalųjį fašizmą“. Opozicija šiuos žodžius traktuoja vienareikšmiškai – šalyje bus atmetama viskas, kas susiję su vakarietiškomis vertybėmis, sunaikinta demokratija.

Deja, neatmetu galimybės, kad mums teks bėgti iš tėvynės gelbėjant savo gyvybes.

„Raupsuotieji“

Anot N. Kalandadzės, valdančiųjų ketinimai aiškūs jau dabar. Vadovaujantis „užsienio agentų“ įstatymu, visos pilietinės visuomenės, žiniasklaidos ir kitos organizacijos privalo deklaruoti savo statusą, kitaip joms bus skirtos nemažos baudos. Pažymėtina, kad šis įstatymas palies iš esmės vien Vakarų paramą gaunančias organizacijas.

„Be to, teisėsauga galės bausti žmones, nuslėpusius „svarbią informaciją“ apie „užsienio agentus“. Kas yra „svarbi informacija“, spręs pati valdžia, kurios tikslas aiškus – pakurstyti masinį skundimą. Imtis veiksmų prieš „užsienio agentus“ teisėsauga galės remdamasi ir anoniminiais pranešimais“, – sakė opozicijos atstovė.

Dar viena potencialiai gana efektyvi spaudimo priemonė – teisė iškviesti apklausai bet kokį asmenį, bet kokiu būdu palaikiusį kontaktą su „užsienio agentu“. Pavyzdžiui, jei ekspertas duos interviu nepageidaujamai žiniasklaidos priemonei arba skaitys paskaitą nepageidaujamoje mokslo arba tyrimų įstaigoje. Tokiu būdu „užsienio agentai“ verčiami „raupsuotaisiais“, nes prieš kontaktuodamas su jais, dažnas susimąstys, ar tikrai dėl to norės būti tąsomas teisėsaugos.

Nino Kalandadzė. Asmeninio arch. nuotr.

Miglota viltis

Opozicinės Sakartvelo jėgos deda didžiausias viltis į parlamento rinkimus, tačiau ir čia yra daug sunkumų. Pirmiausia, opozicija iki šiol nesugeba susivienyti. Tačiau didžiausias iššūkis – valdžios veiksmai rinkimų metu. SS kontroliuoja visas valstybės žinybas nuo teismų iki Centrinės rinkimų komisijos ir opozicija neabejoja, kad rinkimus lydės administracinis spaudimas ir beveik neabejotinai – rezultatų klastojimas.

„Nėra ko slėpti – valdantieji turi galingą administracinį resursą, propagandos aparatą, o jų finansiniai ištekliai nepalyginami su opozicijos. Sunku pasakyti, kiek toli eiti valdantieji pasiryžę. Manau, kad rinkimus vėl lydės protestai ir atitinkamai – represijos. Tikimės, kad padės išorinės poveikio priemonės, kaip kad asmeninės Vakarų sankcijos dabartinės valdžios atstovams. Tikiuosi, kad tai padės, bet nesu labai optimistiškai nusiteikusi“, – teigė portalo kauno.diena.lt pašnekovė.

Didžiulė problema opozicijai – ką daryti, jei valdantieji nuspręstų ne šiaip daryti įtaką rinkimams, o pasekti Rusijos ir Gudijos praktika ir visiškai falsifikuoti rezultatus? Anot N. Kalandadzės, opozicija neturi kuo į tai atsakyti. Be jokios abejonės kiltų nauja protestų banga, tačiau valdančiųjų pusėje yra brutali jėga, kurios jie nepabijos panaudoti, kiek tūkstančių žmonių beišeitų į gatves.

Oligarchas B. Ivanišvilis įtikinėja žmones, kad valdžios pasikeitimas reikš karą. Scanpix nuotr.

„Aš ir mano bendraminčiai esame dideliame pavojuje. Tokia yra liūdna tiesa. Deja, neatmetu galimybės, kad mums teks bėgti iš tėvynės, gelbėjant savo gyvybes“, – sakė opozicijos atstovė.

Kaip rodo pastarųjų dešimtmečių tarptautinė patirtis, taikūs protestai veikia tik tada, kai valdžia jaučia bent šiokią tokią atsakomybę prieš piliečius. Kitu atveju, viskas priklauso tik nuo to, kiek valdžia pasiryžusi naudoti jėgą. Puikus pavyzdys – taikios Gudijos revoliucijos sutraiškymas 2020 m. Vienintelis visuomenės pergalės prieš susikompromitavusią valdžią pavyzdys per pastaruosius 20 metų – Maidano revoliucija Ukrainoje, kai pergalę žmonės pasiekė liedami savo kraują ir aukodami gyvybes.

„Viena galimybė, kurios poveikį vertinu optimistiškai – tarptautinės bendruomenės atsisakymas pripažinti suklastotų rinkimų rezultatus. Bent jau teoriškai, tai teikia viltį, kad teisėsaugos institucijos nepaklus neteisėtos valdžios įsakymams panaudoti jėgą prieš piliečius“, – svarstė N. Kalandadzė, pripažindama, kad ir šis scenarijus gali neduoti naudos ir net dar labiau pastūmėti tarptautiniu mastu izoliuotą vyriausybę į Rusijos glėbį.

Esminis faktorius, lemiantis Tbilisio valdančiųjų sprendimus, – baimė. Ši vyriausybė atmeta bet kokią galimybę pralaimėti rinkimus, nes žino, kad tada jiems teks atsakyti už viską, ką darė būdami valdžioje.

Jie laukia JAV rinkimų rezultatų ir tikisi Donaldo Trumpo pergalės, manydami, kad jis apskritai nekreips dėmesio į tai, kas vyksta Sakartvele.

Žinia Vakarams

Kaip besiklostytų įvykiai, Sakartvelo opozicija mato požymių, kad valdantieji tikisi pripratinti Vakarus prie minties, kad kitokios valdžios Tbilisyje tiesiog nebebus.

„Kiek žinau, SS gretose vyrauja nuomonė, kad santykiuose su Vakarais reikia tik kantrybės. Jie laukia JAV rinkimų rezultatų ir tikisi Donaldo Trumpo pergalės, manydami, kad jis apskritai nekreips dėmesio į tai, kas vyksta Sakartvele, o ir nesikratys nedemokratiškos oligarchinės Tbilisio vyriausybės. Iš esmės jie tai pasakoja ir savo rėmėjams. Esą, reikia tik kantriai palaukti ir Sakartvele interesų turintys Vakarai supras, kad nėra kitos išeities, kaip kalbėtis su ta valdžia, kuri realiai kontroliuoja šalį. Jie baksnoja pirštu į tai, kad JAV dažnai sutinka turėti reikalų su autoritariniais režimais, jei tai atitinka Vašingtono interesus“, – komentavo opozicijos atstovė.

Veikiausiai tokį signalą Vakarams ir pasiuntė dabartinis premjeras Iraklis Kobachidzė, neseniai išreiškęs norą „perkrauti“ santykius su JAV. Akivaizdu, kad tokia pozicija netenkina dabartinės JAV administracijos, ką rodo ir prieš keletą dienų priimtas sprendimas įšaldyti beveik 100 mln. dolerių paramos Sakartvelui paketą. Tačiau ir tai nestabdo oficialiojo Tbilisio, kuris aiškina piliečiams, kad viso sankcijos yra nesvarbios ir laikinos. Esą, tereikia sulaukti D. Trumpo pergalės ir santykiai pasikeis.

„Dabartinės valdžios signalas Vakarams – labai paprastas, bet gana sumanus ir gerai apgalvotas: „Norite turėti reikalų su Tbilisiu? Mes pasiruošę. Tik nesitikėkite, kad čia bus demokratija“. Akivaizdu, kad jie apsisprendė dėl tolesnių santykių su Vakarais“, – komentavo N. Kalandadzė.

Dabartinė vyriausybė tikisi, kad Vakarai ilgainiui susitaikys su esama padėtimi. Scanpix nuotr.

Baimę įvarantys legionieriai

Neseniai Sakartvelo valdžia paskelbė neva atskleidusi sąmokslą, kad Ukrainoje kariaujantys kartvelų savanoriai ketino nužudyti B. Ivanišvilį.

Visa tai skamba labai neįtikimai, tačiau atskleidžia kai kurias valdančiųjų baimes. Viena vertus, jie išnaudoja tokias žinias propagandai, įtikinėdami piliečius, kad iš Ukrainos į Sakartvelą sklinda tik terorizmas ir karo kurstymas bei tai, kad neva tik dabartinė valdžia ir neleidžia įtraukti šalies į pražūtingą karą.

Iš kitos pusės, tai rodo, kad „Kartvelų legionas“ laikomas rimta grėsme. Jame tarnauja tikri patriotai, o dar svarbiau – tai ginkluota jėga, vieną dieną galinti nuspręsti grįžti namo ir išlaisvinti šalį. Tokių pavyzdžių yra: būtent tokį tikslą deklaruoja Ukrainoje kariaujantys gudų legionieriai iš Kosto Kalinausko pulko.

Pasak N. Kalandadzės, ši baimė tikra – ne veltui kartvelų legionieriams draudžiama grįžti į šalį, grasinant teisiniu persekiojimu. Tiesa, visiškai neaišku, ar „Kartvelų legionas“ turi kažkokią struktūrą, nuo kurios galėtų atsispirti, norėdami kažką pakeisti tėvynėje.

Be to, tenka pripažinti, kad nors Sakartvelo opozicija deklaruoja paramą už Ukrainą kovojantiems tautiečiams, tiesioginis susisiejimas su jais būtų rizikingas žingsnis, leisiantis valdantiesiems paleisti į darbą propagandos „sunkiąją artileriją“, tikinant žmones, kad opozicija rengia ginkluotą perversmą.

Kartvelų savanoriai Ukrainoje varo baimę vyriausybei tėvynėje. Scanpix nuotr.

Neleisti pamiršti

Lietuva – viena seniausių ir aktyviausių Sakartvelo rėmėjų, jau ne kartą užsitraukusi dabartinių valdančiųjų rūstybę už priekaištus dėl dabartinio prorusiško Tbilisio kurso. Suprantama, Vilnius negali paveikti situacijos Tbilisyje, tačiau mūsų pagalba labai svarbi formuojant tarptautinę poziciją.

„Lietuviai, kaip ir dauguma kitų rytų europiečių darė ir daro tiek daug, kad sunku būtų prašyti daugiau. Svarbiausias dalykas – toliau kelkite Sakartvelo klausimą, neleiskite mūsų pamiršti. Neleiskite įsivyrauti pesimizmui. Net jei mes pralaimėsime mūšį rinkimuose, kova dėl Sakartvelo ateities tęsis. Mums reikės kažkaip išgyventi ir tęsti. Likite su mumis, remkite pilietinę visuomenę Sakartvele. Raginkite pasaulį neleisti diktatūroms įsigalėti čia ir visame regione. Jei kris Sakartvelas – neabejokite – Kremlius imsis Armėnijos. Deja, Vakarai šiandien nepasiruošę pilnavertiškai reaguoti į tai, kas vyksta mūsų regione, tačiau negalima pasiduoti nuotaikoms, kad viskas prarasta“, – sakė portalo kauno.diena.lt pašnekovė.