Apeliacinio teismo interneto svetainėje paskelbtame sprendime teigiama, kad teismas panaikino ekstradiciją, nes ji „buvo priimta remiantis neišsamiai nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o tai lėmė esminį baudžiamojo proceso nuostatų pažeidimą“.

A. Hniotas naujienų agentūrai AFP sakė, kad „viena vertus, gerai, kad dabar nesu išduotas. Kita vertus, man nesuteikiama laisvė. Aš ir toliau esu laikomas suimtas ir nesu niekuo kaltas“.

Jis teigė, kad jam trūksta pinigų nuomai ir maistui, be to, kasdien jam buvo leidžiama išeiti iš namų tik valandai.

„Negaliu gauti medicininės priežiūros, jau nekalbant apie normalų gyvenimą. O jei pritrūks pinigų – o dabar gyvenu tik iš aukų, negaliu dirbti, neturiu santaupų, – tada vėl turėsiu grįžti į kalėjimą“, – sakė jis.

2023 metų spalį A. Hniotas buvo sulaikytas Belgrade, kur filmavo reklamą, remiantis Interpolo pranešimu, kuris vėliau buvo atšauktas ir kuriame jis buvo kaltinamas kelių šimtų milijonų eurų vertės mokestiniu sukčiavimu.

Nuo birželio jis laikomas namų arešte Belgrade.

Pirmasis sprendimas dėl jo ekstradicijos buvo priimtas gruodį, vėliau jis buvo panaikintas ir grąžintas žemesnės instancijos teismui, kuris gegužės 31 dieną vėl priėmė tokį patį sprendimą.

2021-aisiais A. Hniotas pabėgo iš Baltarusijos ir teigia, kad jo gyvybei grėstų pavojus, jei jis būtų išsiųstas atgal.

Jis visada neigė įtarimus dėl mokestinio sukčiavimo, sakydamas, kad juos išgalvojo Baltarusijos valdžia, norėdama jį užčiaupti.

Jis padėjo įkurti asociaciją, kuri rėmė protestus prieš autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos perrinkimą 2020-aisiais.

Rugpjūtį 70 Europos režisierių ir aktorių, tarp jų Juliette Binoche (Žiuliet Binoš), Justine Triet (Žiustin Trijė) ir Kenas Loachas (Kenas Loučas), išsiuntė atvirą laišką Serbijai, prašydami neišduoti A. Hnioto.

Žiniasklaidos teisių grupės „Žurnalistai be sienų“ (RSF) sudarytame žiniasklaidos laisvės reitinge Baltarusija užima 167 vietą iš 180. Pagal šį reitingą Baltarusija šiuo metu yra pavojingiausia žurnalistams šalis Europoje.