- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lenkija pastaruosius pusantrų metų piktu žvilgsniu nužiūrėdavo bet kurią Europos šalį, kuri sudvejodavo dėl paramos Ukrainai. Lenkijos parama Ukrainai taip pat yra viena didžiausių, skaičiuojant paramos vertę nuo šalies bendrojo vidaus produkto. Bet dabar rinkiminis Lenkijos valdančiųjų žaidimas gali pasiųsti signalą kitoms šalims donorėms dėl paramos Ukrainai. Gal Vakarai jau pavargo remti Ukrainą?
Apie tai LNK reportaže plačiau papasakojo Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Gintautas Mažeikis.
– Šitas Ukrainos grūdų eksporto klausimas yra daugiabriaunis. Esant normaliai politinei situacijai, šis klausimas būna sprendžiamas žemės ūkio ministrų arba Vyriausybių, stengiamasi išvengti aštrių kampų. Tokie nesusipratimai žemės ūkio srityje tarp Europos Sąjungos ir kaimyninių šalių nėra reti atvejai. Jų pasitaiko gana daug. Žinoma, situacija gali būti paaštrinta arba nepaaštrinta. Ukrainiečiai turi vieną situaciją, bando gelbėti savo ūkį, o lenkai taip pat bando ginti savo ūkį. Taip pat vyksta rinkimai ir valdančiajai partijai reikalingi papildomi balsai, kuriuos jie tikisi gauti iš lenkų ūkininkų. Šie paprastai balsuoja už šią partiją. Todėl politikams šiuo metu negalima pyktis su ūkininkais. Susidarė tokia situacija, kad rinkimų metu Lenkijos partijai būtina įtikinti savo ūkininkus ir jie negali to padaryti tyliai. Vietoje to, kad tas dalykas būtų tyliai suderintas, buvo padarytas triukšmas. Aišku, šioje vietoje Ukrainos diplomatija galėjo suprasti, kas vyksta Lenkijoje. Jie galėjo suprasti, kad šis triukšmas, viešumas yra neišvengiamas, nes vyksta rinkimai, už mėnesio – balsavimas. Bet ukrainiečiai irgi paėmė ir padarė viešus veiksmus. Įsikišo tiek Lenkijos, tiek Ukrainos prezidentai. Jie pasakė vieną kitą aštrų žodį vienas prieš kitą. Vėliau pasirodė vertimo ir interpretacijų problemų. Žinoma, Maskva nedelsė pasinaudoti tuo, parodydama pasauliui, kad Ukraina skęsta. Mat jei jau Lenkija laiko Ukrainą paskenduoliu, tai ką jau čia ir bekalbėti. Europa jau pripažįsta, kad Ukraina žlunga. Europoje yra nuovargio simptomai dėl šito karo. Tada pradedama pilti ugnį, skatinti šį konfliktą siekiant Rusijai gauti kuo daugiau diplomatinės galios. Labai gaila, kad Rusija gauna šią diplomatinę jėgą būtent iš Lenkijos ir Ukrainos elementaraus ūkinio konflikto.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Jei išsipildys kai kurių politikų siekiai ir svajonės, kad prasidės derybos dėl Ukrainos narystės NATO, tai Lenkija turės labai daug prieštaravimų. Tai vėl toks užkoduotas konfliktas.
– Priminsiu, kad kai Lietuva stojo į Europos Sąjungą, taip pat turėjome visą aibę konfliktų. Mūsų ūkininkai blokavo kelius. Ūkininkai negalėjo suprasti, kodėl reikia terliotis su paraiškomis gauti išmokas už derlių. Tai vyksta visose Europos Sąjungos šalyse. Už panašius dalykus kovoja ir Prancūzijos, Ispanijos ūkininkai. Atitinkamai panaši situacija ir Lenkijoje. Europos Sąjungai yra pigiau remti Ukrainą finansiškai arba produkcija nei susiderėti dėl šalims nepriimtinų sąlygų. Šalims susiderėjus dėl nepriimtinų sąlygų, kai kurių šalių ūkininkai bei tam tikros politinės partijos žlugtų. Formuotųsi kito tipo politinė valdžia. Jei visuomenė yra demokratiška, tai būtinai atsiras partija, kuri pasinaudos šia proga, kad galėtų išstumti savo konkurentą. Tas ir vyksta Lenkijoje. O Ukraina ne visada diplomatiškai susigaudo, kad buvo galima patylėti vieną mėnesį.
Maskva nedelsė pasinaudoti tuo, parodydama pasauliui, kad Ukraina skęsta. Mat jei jau Lenkija laiko Ukrainą paskenduoliu, tai ką jau čia ir bekalbėti.
– Lenkija per paskutinius metus išryškėjo kaip galinga, vertybinė šalis. Ar patiems Vakarams užtenka tų ginklų, kuriuos gali teikti Ukrainai? Kaip tas nuovargis pasireiškia?
– Nesu ginklų tiekimo ar karo ekspertas. Galiu tik klausytis kitų ekspertų nuomonės. Yra tam tikrų ginkluotės rūšių, kurios nėra tiekiamos Ukrainai. Tos ginkluotės sandėliuose, anot Jungtinių Valstijų ekspertų, yra daug ir būtų nesunku tiekti. Tačiau šiuolaikinė, moderni ginkluotė nėra tiekiama. Dažniausiai yra teikiama senesnė, ne tokia galinga ginkluotė. Pusantrų metų tęsiasi diskusija, kodėl Vakarai taip elgiasi. Paprastai atsakymas būna tas, kad Vakarai nenori įsivelti į dar didesnį karą su branduolinio ginklo panaudojimo grėsme.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
D. Trumpo komanda pranešė apie grasinimus susprogdinti kelis jo ministrų kabineto narius
Keli naujosios Donaldo Trumpo administracijos nariai sulaukė grasinimų, įskaitant perspėjimus apie bombas, trečiadienį sakė išrinktojo prezidento atstovė. ...
-
Rumunijos prezidentas šaukia Aukščiausiąją nacionalinės gynybos tarybą
Rumunijos prezidentas Klausas Iohannis šaukia Aukščiausiosios nacionalinės gynybos tarybos (CSAT) posėdį, kuriame numatoma analizuoti galimą kišimąsi į rinkimų procesą. ...
-
Ko tikėtis iš gruodžio 1 dieną darbą pradedančios naujos sudėties EK?1
Strasbūre trečiadienį Europos Parlamentui (EP) patvirtinus Ursulos von der Leyen (Urzulos fon der Lajen) vadovaujamą naująją Europos Komisiją (EK), ši savo darbą oficialiai pradės gruodžio 1 dieną. ...
-
Izraelis ketina apskųsti TBT sprendimą dėl B. Netanyahu ir Y. Gallanto arešto orderių
Izraelis trečiadienį informavo Tarptautinį baudžiamąjį teismą (TBT), kad ketina apskųsti jo išduotus premjero Benjamino Netanyahu (Benjamino Netanjahu) ir buvusio gynybos ministro Yoavo Gallanto (Joavo Galanto) arešto orderius. ...
-
Kremlius palankiai vertina Izraelio ir „Hezbollah“ susitarimą dėl paliaubų Libane1
Kremlius trečiadienį pareiškė, kad palankiai vertina Izraelio ir Irano remiamos grupuotės „Hezbollah“ susitarimą dėl ugnies nutraukimo Libane. ...
-
D. Trumpas paskyrė atsargos generolą K. Kelloggą specialiuoju pasiuntiniu dėl Ukrainos
Išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) trečiadienį paskelbė, kad į atsargą išėjusį generolą leitenantą Keithą Kelloggą (Kitą Kelogą) skiria specialiuoju Vašingtono pasiuntiniu derybose dėl karo Ukrain...
-
Nacionalinio saugumo patarėjas: J. Bidenas nedelsiant sieks paliaubų Gazoje1
JAV prezidento Joe Bideno (Džo Baideno) nacionalinio saugumo patarėjas pareiškė, jog trečiadienį jis iš naujo sieks paliaubų Gazos Ruože bei derybų dėl įkaitų paleidimo, Izraeliui bei teroristinei grupuotei „Hezbollah“ pasi...
-
D. Tuskas: Lenkija nori įsteigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti1
Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas trečiadienį pareiškė, kad Varšuva nori įsteigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti. ...
-
Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija sako esančios pasirengusios plėsti sankcijas Rusijai8
Švedijoje trečiadienį vykstančiame aukščiausiojo lygio susitikime Baltijos ir Šiaurės šalys bei Lenkija paskelbė, kad yra pasirengusios išplėsti sankcijas Rusijai. ...
-
Vokietija nurodė dviem Rusijos žurnalistams palikti šalį, Maskva atsakė tuo pačiu2
Maskva trečiadienį pareiškė, kad Vokietija liepė dviem Rusijos valstybinio transliuotojo „Pirmasis kanalas“ žurnalistams, rengusiems reportažus iš Berlyno, išvykti iš šalies. ...