Žada priešintis žvejybos varžymui Baltijoje

Kaip kiekvienais metais, taip ir šiemet Baltijos jūros žvejai sužino apie prastas ateities žvejybos perspektyvas, dėl kurių pasižada „kelti bangas“.

Latviai eitų lietuvių pėdomis

Šiomis dienomis pateiktos ES rekomendacijos dėl žvejybos Baltijoje ir kituose ES vandenyse 2024 m.

Rytinės Baltijos žvejams tarsi perkūnas iš giedro dangaus buvo tai, kad net 60 proc. planuojama mažinti Baltijos jūros silkėmis vadinamų strimelių žvejybą.

Apie tai bene pirmasis prabilo Latvijos žemės ūkio ministras Armandas Krauzė, nors Rygos įlankoje rekomenduojamas strimelių laimikių mažinimas tik apie 20 proc.

Nepaisant to, A. Krauzės teigimu, Latvija ES institucijose sieks įrodyti, kad toks žvejybos mažinimas turės itin neigiamas pasekmes ne tik Latvijos žvejybos verslui, bet ir šios šalies žuvų konservų gamybai.

Latvijoje, skirtingai nei Lietuvoje, yra išlikęs palyginti stiprus žvejybos laivynas. Šioje šalyje yra keli šimtai žvejybos įmonių. Dar didesnę reikšmę Latvijos ekonomikai turi konservų gamybos verslas tiek iš strimelių ar šprotų, tiek iš atsivežamos žuvies.

Lietuvoje dėl planuojamų mažinti sugavimo limitų nerimo yra, tačiau mūsų šalies laivynas ir taip jau beveik sumažėjęs iki minimumo. Tie, kurie turi didesnius laivus, Baltijos jūroje sugautas žuvis tiekia ne Lietuvos rinkai, o tiems patiems latviams konservų gamybai arba parduoda jas žuvų miltų gamintojams.

Lietuvos ir Lenkijos pozicija

Dėl 2024 m. Baltijos jūroje planuojamo mažinti strimelių sugavimo itin griežtai pasisakė ir lenkai. Juo labiau, kad metų pradžioje centrinėje Baltijos jūros dalyje ketinama visiškai drausti strimelių žvejybą.

„Jei taip nutiks, per tuos 2–3 pirmuosius 2024 m. mėnesius smulkusis Lenkijos žvejybos laivynas bus likviduotas. Strimelės yra ta žuvis, iš kurios nedidelės žvejybos laivybos įmonės gauna pagrindines metines pajamas“, – dėstė Lenkijos žemės ūkio viceministras Krzysztofas Cieciora.

Jis minėjo ir tai, kad Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas buvo susitikęs su Lietuvos žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir ES institucijoms planuoja perduoti vieningą ir griežtą poziciją dėl galimo drastiško strimelių žvejybos ribojimo.

„Idėjai smarkiai mažinti strimelių sugavimą prieštarauja ne tik Lenkija, bet ir visos kitos Baltijos jūros šalys, įskaitant rytinės Baltijos ir Skandinavijos šalis. Mes net neįsivaizduojame, kaip reikės pranešti savo žvejams, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. jie nebegalės žvejoti“ – svarstė K. Cieciora.

Lietuvoje dėl planuojamų mažinti sugavimo limitų nerimo yra, tačiau mūsų šalies laivynas ir taip jau beveik sumažėjęs iki minimumo.

Kol kas kenčia tik žvejai

Strimelių žvejyba pradeda priminti 2019-uosius, kai rytinės Baltijos žvejybos rajonuose buvo visiškai apribota menkių žvejyba, išskyrus jų priegaudą kitų žuvų tinkluose.

Žvejams buvo žadėta, kad po metų ar kiek daugiau menkių žvejyba bus atnaujinta. Nors jau kelerius metus galioja griežti suvaržymai dėl Baltijos jūros menkių, jos ne tik neatsigauna, bet ir toliau nyksta.

Baltijos jūros šalių žemės ūkio ministrai dėliodami bendrą strategiją dėl ateities žvejybos kelia ir tokį klausimą – kodėl dėl žuvų išteklių mažėjimo Baltijos jūroje turi kentėti vien tik žvejai?

Prisiminta, kad 2019–2020 m., įvedant menkių žvejybos draudimus, ES kompensacijų žvejams mechanizmas dėl staiga netekto verslo tam nebuvo paruoštas. Sistema buvo suformuota taip, kad kompensacijų mokėjimas žvejams būtų apsunkintas. Dėl to įvairiose šalyse kilo žvejų streikai, grasinta laivais blokuoti įplaukimą į uostus.

Panaši situacija gali pasikartoti ir 2024 m., kai žvejams nuo metų pradžios bus uždrausta gaudyti Baltijos jūros silkes.

Jei tų žuvų Baltijos jūroje iš tiesų yra tiek mažai, kaip teigia mokslininkai, tuomet turi būti sudėliota itin aiški ES kompensavimo žvejams tvarka ir ateities žvejybos verslo perspektyva.

Lenkijos žemės ūkio viceministras K. Cieciora teigė, kad Briuselyje rengiamas naujas reglamentas ir dėl norvegiškų lašišų apdorojimo. Lenkijoje yra sukurta viena didžiausių Europoje šių žuvų apdorojimo pramonė. Jei bus įvesti draudimai norvegiškoms lašišoms, Lenkijoje darbo netektų maždaug 6 tūkst. šių žuvų apdirbėjų.

Ne visur mažina laimikius

Pastebėta ir tai, kad metai iš metų didžiausi žvejybos ribojimai ES mastu priimami ne kur nors kitur, o Baltijos jūroje.

Kaip tik šiomis dienomis pateikti galimi žvejybos siūlymai 2024 m. Viduržemio ir Juodojoje jūrose.

Viduržemio jūroje beveik visi sugavimai išliks tokie patys. Nežymiai planuojama mažinti tik raudonųjų karšių ir giliavandenių krevečių laimikių limitus. Gal kiek didesnis nepasitenkinimas gali kilti dėl to, kad Viduržemio jūroje per penkerius metus planuojama 40 proc. sumažinti tralerių naudojimo žvejyboje lygį. Taip tikimasi geriau apsaugoti giliavandenių krevečių išteklius.

Juodojoje jūroje planuojama šiek tiek mažinti arba, greičiausiai, bus išlaikyti šprotų ir otų sugavimai pagal 2023 m. lygį. Šioje jūroje nuo 2017 m. veikia otų atkūrimo programa, kuri skirtingai nei menkių atkūrimas Baltijoje, nėra susieta su visiškais jų žvejybos draudimais.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių