- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip kiekvienais metais, taip ir šiemet Baltijos jūros žvejai sužino apie prastas ateities žvejybos perspektyvas, dėl kurių pasižada „kelti bangas“.
Latviai eitų lietuvių pėdomis
Šiomis dienomis pateiktos ES rekomendacijos dėl žvejybos Baltijoje ir kituose ES vandenyse 2024 m.
Rytinės Baltijos žvejams tarsi perkūnas iš giedro dangaus buvo tai, kad net 60 proc. planuojama mažinti Baltijos jūros silkėmis vadinamų strimelių žvejybą.
Apie tai bene pirmasis prabilo Latvijos žemės ūkio ministras Armandas Krauzė, nors Rygos įlankoje rekomenduojamas strimelių laimikių mažinimas tik apie 20 proc.
Nepaisant to, A. Krauzės teigimu, Latvija ES institucijose sieks įrodyti, kad toks žvejybos mažinimas turės itin neigiamas pasekmes ne tik Latvijos žvejybos verslui, bet ir šios šalies žuvų konservų gamybai.
Latvijoje, skirtingai nei Lietuvoje, yra išlikęs palyginti stiprus žvejybos laivynas. Šioje šalyje yra keli šimtai žvejybos įmonių. Dar didesnę reikšmę Latvijos ekonomikai turi konservų gamybos verslas tiek iš strimelių ar šprotų, tiek iš atsivežamos žuvies.
Lietuvoje dėl planuojamų mažinti sugavimo limitų nerimo yra, tačiau mūsų šalies laivynas ir taip jau beveik sumažėjęs iki minimumo. Tie, kurie turi didesnius laivus, Baltijos jūroje sugautas žuvis tiekia ne Lietuvos rinkai, o tiems patiems latviams konservų gamybai arba parduoda jas žuvų miltų gamintojams.
Lietuvos ir Lenkijos pozicija
Dėl 2024 m. Baltijos jūroje planuojamo mažinti strimelių sugavimo itin griežtai pasisakė ir lenkai. Juo labiau, kad metų pradžioje centrinėje Baltijos jūros dalyje ketinama visiškai drausti strimelių žvejybą.
„Jei taip nutiks, per tuos 2–3 pirmuosius 2024 m. mėnesius smulkusis Lenkijos žvejybos laivynas bus likviduotas. Strimelės yra ta žuvis, iš kurios nedidelės žvejybos laivybos įmonės gauna pagrindines metines pajamas“, – dėstė Lenkijos žemės ūkio viceministras Krzysztofas Cieciora.
Jis minėjo ir tai, kad Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas buvo susitikęs su Lietuvos žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir ES institucijoms planuoja perduoti vieningą ir griežtą poziciją dėl galimo drastiško strimelių žvejybos ribojimo.
„Idėjai smarkiai mažinti strimelių sugavimą prieštarauja ne tik Lenkija, bet ir visos kitos Baltijos jūros šalys, įskaitant rytinės Baltijos ir Skandinavijos šalis. Mes net neįsivaizduojame, kaip reikės pranešti savo žvejams, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. jie nebegalės žvejoti“ – svarstė K. Cieciora.
Lietuvoje dėl planuojamų mažinti sugavimo limitų nerimo yra, tačiau mūsų šalies laivynas ir taip jau beveik sumažėjęs iki minimumo.
Kol kas kenčia tik žvejai
Strimelių žvejyba pradeda priminti 2019-uosius, kai rytinės Baltijos žvejybos rajonuose buvo visiškai apribota menkių žvejyba, išskyrus jų priegaudą kitų žuvų tinkluose.
Žvejams buvo žadėta, kad po metų ar kiek daugiau menkių žvejyba bus atnaujinta. Nors jau kelerius metus galioja griežti suvaržymai dėl Baltijos jūros menkių, jos ne tik neatsigauna, bet ir toliau nyksta.
Baltijos jūros šalių žemės ūkio ministrai dėliodami bendrą strategiją dėl ateities žvejybos kelia ir tokį klausimą – kodėl dėl žuvų išteklių mažėjimo Baltijos jūroje turi kentėti vien tik žvejai?
Prisiminta, kad 2019–2020 m., įvedant menkių žvejybos draudimus, ES kompensacijų žvejams mechanizmas dėl staiga netekto verslo tam nebuvo paruoštas. Sistema buvo suformuota taip, kad kompensacijų mokėjimas žvejams būtų apsunkintas. Dėl to įvairiose šalyse kilo žvejų streikai, grasinta laivais blokuoti įplaukimą į uostus.
Panaši situacija gali pasikartoti ir 2024 m., kai žvejams nuo metų pradžios bus uždrausta gaudyti Baltijos jūros silkes.
Jei tų žuvų Baltijos jūroje iš tiesų yra tiek mažai, kaip teigia mokslininkai, tuomet turi būti sudėliota itin aiški ES kompensavimo žvejams tvarka ir ateities žvejybos verslo perspektyva.
Lenkijos žemės ūkio viceministras K. Cieciora teigė, kad Briuselyje rengiamas naujas reglamentas ir dėl norvegiškų lašišų apdorojimo. Lenkijoje yra sukurta viena didžiausių Europoje šių žuvų apdorojimo pramonė. Jei bus įvesti draudimai norvegiškoms lašišoms, Lenkijoje darbo netektų maždaug 6 tūkst. šių žuvų apdirbėjų.
Ne visur mažina laimikius
Pastebėta ir tai, kad metai iš metų didžiausi žvejybos ribojimai ES mastu priimami ne kur nors kitur, o Baltijos jūroje.
Kaip tik šiomis dienomis pateikti galimi žvejybos siūlymai 2024 m. Viduržemio ir Juodojoje jūrose.
Viduržemio jūroje beveik visi sugavimai išliks tokie patys. Nežymiai planuojama mažinti tik raudonųjų karšių ir giliavandenių krevečių laimikių limitus. Gal kiek didesnis nepasitenkinimas gali kilti dėl to, kad Viduržemio jūroje per penkerius metus planuojama 40 proc. sumažinti tralerių naudojimo žvejyboje lygį. Taip tikimasi geriau apsaugoti giliavandenių krevečių išteklius.
Juodojoje jūroje planuojama šiek tiek mažinti arba, greičiausiai, bus išlaikyti šprotų ir otų sugavimai pagal 2023 m. lygį. Šioje jūroje nuo 2017 m. veikia otų atkūrimo programa, kuri skirtingai nei menkių atkūrimas Baltijoje, nėra susieta su visiškais jų žvejybos draudimais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Netektis Respublikinėje Klaipėdos ligoninėje: netikėtai mirė jauna slaugytoja4
Respublikinė Klaipėdos ligoninė pranešė apie netikėtą jaunos operacinės slaugytojos Žanos Monstavičienės mirtį. ...
-
Klaipėdoje baigiamas šildymo sezonas3
Antradienį uostamiestyje baigiamas šildymo sezonas, praneša miesto savivaldybė. Skelbiama, kad kada tiksliai butuose atšals radiatoriai, priklauso nuo pastatų šilumos sistemų prižiūrėtojų. ...
-
Palangos oro uosto teritorijoje bus kertamas miškas19
Užtikrinant orlaivių saugą, Palangos oro uosto teritorijos rytinėje dalyje bus naikinamas anksčiau valstybei priklausęs miškas. ...
-
Išleistas ar ištaškytas milijonas?27
Klaipėdos tarybos posėdyje opozicijos atstovai miesto merui Arvydui Vaitkui uždavė klausimą – koks viešosios įstaigos „Klaipėda ID“ likimas? ...
-
Trumpam užsuks vasara
Nuo šiandienos žvarbų orą kuriam laikui pamiršime, laukia gana vasariški orai, bent jau šį savaitgalį ir pirmąją kitos savaitės pusę. Sinoptikai žada kai kuriomis dienomis orą sušilsiant net iki 23 laipsnių &scaro...
-
Neringos skulptūra dar nesutvarkyta12
Nuo kovo pabaigos nubyrėjusios Neringos skulptūros plokštės kol kas dar nepakeistos naujomis. Jau surinktos plokščių liekanos, tačiau stop juosta ar kitais skiriamaisiais ženklais skulptūra neapjuosta. ...
-
Jakų gyventojai sunerimę: tamsaus gymio vyras į savo automobilį mėgino įsisodinti berniuką?10
Jakų gyventojai ne juokais sunerimę. Maždaug dešimties metų berniuką autobusų stotelėje, kaip įtarta, tamsaus gymio vyriškis mėgino įsisodinti į savo automobilį. Vaikas nuo vyro paspruko. ...
-
Prie parduotuvės Žardės kvartale – netvarka14
Žardės kvartale prie įėjimo į „Iki“ parduotuvę sutrupėjusios laiptų plytelės dar nepradėtos tvarkyti, tik apjuostos stop juosta. Klaipėdiečiai piktinasi, esą ši problema daugiau negu mėnesį nesprendžiama. Be to, į parduotuv...
-
I. Kanto viešojoje bibliotekoje – pokyčiai: Laukininkų padalinys laikinai uždarytas
Klaipėdos savivaldybės Imanuelio Kanto viešosios bibliotekos Laukininkų padalinyje vyksta remonto darbai, kurie truks apie tris mėnesius. Bus atnaujintos bibliotekos knygų lentynos, pakeistos grindys, padažytos sienos ir atlikti kiti būtini darba...
-
Uostamiestyje daugės žaidimų aikštelių7
Daugiabučių kvartaluose gyventojai pasigenda naujų žaidimų erdvių savo vaikams, tačiau situacija pamažu keičiasi ir naujų žaidimų aikštelių daugėja. Kasmet savivaldybė uostamiestyje įrengia po vieną didelę laisvalaikio erdvę, kurioje ...