- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaip kiekvienais metais, taip ir šiemet Baltijos jūros žvejai sužino apie prastas ateities žvejybos perspektyvas, dėl kurių pasižada „kelti bangas“.
Latviai eitų lietuvių pėdomis
Šiomis dienomis pateiktos ES rekomendacijos dėl žvejybos Baltijoje ir kituose ES vandenyse 2024 m.
Rytinės Baltijos žvejams tarsi perkūnas iš giedro dangaus buvo tai, kad net 60 proc. planuojama mažinti Baltijos jūros silkėmis vadinamų strimelių žvejybą.
Apie tai bene pirmasis prabilo Latvijos žemės ūkio ministras Armandas Krauzė, nors Rygos įlankoje rekomenduojamas strimelių laimikių mažinimas tik apie 20 proc.
Nepaisant to, A. Krauzės teigimu, Latvija ES institucijose sieks įrodyti, kad toks žvejybos mažinimas turės itin neigiamas pasekmes ne tik Latvijos žvejybos verslui, bet ir šios šalies žuvų konservų gamybai.
Latvijoje, skirtingai nei Lietuvoje, yra išlikęs palyginti stiprus žvejybos laivynas. Šioje šalyje yra keli šimtai žvejybos įmonių. Dar didesnę reikšmę Latvijos ekonomikai turi konservų gamybos verslas tiek iš strimelių ar šprotų, tiek iš atsivežamos žuvies.
Lietuvoje dėl planuojamų mažinti sugavimo limitų nerimo yra, tačiau mūsų šalies laivynas ir taip jau beveik sumažėjęs iki minimumo. Tie, kurie turi didesnius laivus, Baltijos jūroje sugautas žuvis tiekia ne Lietuvos rinkai, o tiems patiems latviams konservų gamybai arba parduoda jas žuvų miltų gamintojams.
Lietuvos ir Lenkijos pozicija
Dėl 2024 m. Baltijos jūroje planuojamo mažinti strimelių sugavimo itin griežtai pasisakė ir lenkai. Juo labiau, kad metų pradžioje centrinėje Baltijos jūros dalyje ketinama visiškai drausti strimelių žvejybą.
„Jei taip nutiks, per tuos 2–3 pirmuosius 2024 m. mėnesius smulkusis Lenkijos žvejybos laivynas bus likviduotas. Strimelės yra ta žuvis, iš kurios nedidelės žvejybos laivybos įmonės gauna pagrindines metines pajamas“, – dėstė Lenkijos žemės ūkio viceministras Krzysztofas Cieciora.
Jis minėjo ir tai, kad Lenkijos žemės ūkio ministras Robertas Telusas buvo susitikęs su Lietuvos žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir ES institucijoms planuoja perduoti vieningą ir griežtą poziciją dėl galimo drastiško strimelių žvejybos ribojimo.
„Idėjai smarkiai mažinti strimelių sugavimą prieštarauja ne tik Lenkija, bet ir visos kitos Baltijos jūros šalys, įskaitant rytinės Baltijos ir Skandinavijos šalis. Mes net neįsivaizduojame, kaip reikės pranešti savo žvejams, kad nuo 2024 m. sausio 1 d. jie nebegalės žvejoti“ – svarstė K. Cieciora.
Lietuvoje dėl planuojamų mažinti sugavimo limitų nerimo yra, tačiau mūsų šalies laivynas ir taip jau beveik sumažėjęs iki minimumo.
Kol kas kenčia tik žvejai
Strimelių žvejyba pradeda priminti 2019-uosius, kai rytinės Baltijos žvejybos rajonuose buvo visiškai apribota menkių žvejyba, išskyrus jų priegaudą kitų žuvų tinkluose.
Žvejams buvo žadėta, kad po metų ar kiek daugiau menkių žvejyba bus atnaujinta. Nors jau kelerius metus galioja griežti suvaržymai dėl Baltijos jūros menkių, jos ne tik neatsigauna, bet ir toliau nyksta.
Baltijos jūros šalių žemės ūkio ministrai dėliodami bendrą strategiją dėl ateities žvejybos kelia ir tokį klausimą – kodėl dėl žuvų išteklių mažėjimo Baltijos jūroje turi kentėti vien tik žvejai?
Prisiminta, kad 2019–2020 m., įvedant menkių žvejybos draudimus, ES kompensacijų žvejams mechanizmas dėl staiga netekto verslo tam nebuvo paruoštas. Sistema buvo suformuota taip, kad kompensacijų mokėjimas žvejams būtų apsunkintas. Dėl to įvairiose šalyse kilo žvejų streikai, grasinta laivais blokuoti įplaukimą į uostus.
Panaši situacija gali pasikartoti ir 2024 m., kai žvejams nuo metų pradžios bus uždrausta gaudyti Baltijos jūros silkes.
Jei tų žuvų Baltijos jūroje iš tiesų yra tiek mažai, kaip teigia mokslininkai, tuomet turi būti sudėliota itin aiški ES kompensavimo žvejams tvarka ir ateities žvejybos verslo perspektyva.
Lenkijos žemės ūkio viceministras K. Cieciora teigė, kad Briuselyje rengiamas naujas reglamentas ir dėl norvegiškų lašišų apdorojimo. Lenkijoje yra sukurta viena didžiausių Europoje šių žuvų apdorojimo pramonė. Jei bus įvesti draudimai norvegiškoms lašišoms, Lenkijoje darbo netektų maždaug 6 tūkst. šių žuvų apdirbėjų.
Ne visur mažina laimikius
Pastebėta ir tai, kad metai iš metų didžiausi žvejybos ribojimai ES mastu priimami ne kur nors kitur, o Baltijos jūroje.
Kaip tik šiomis dienomis pateikti galimi žvejybos siūlymai 2024 m. Viduržemio ir Juodojoje jūrose.
Viduržemio jūroje beveik visi sugavimai išliks tokie patys. Nežymiai planuojama mažinti tik raudonųjų karšių ir giliavandenių krevečių laimikių limitus. Gal kiek didesnis nepasitenkinimas gali kilti dėl to, kad Viduržemio jūroje per penkerius metus planuojama 40 proc. sumažinti tralerių naudojimo žvejyboje lygį. Taip tikimasi geriau apsaugoti giliavandenių krevečių išteklius.
Juodojoje jūroje planuojama šiek tiek mažinti arba, greičiausiai, bus išlaikyti šprotų ir otų sugavimai pagal 2023 m. lygį. Šioje jūroje nuo 2017 m. veikia otų atkūrimo programa, kuri skirtingai nei menkių atkūrimas Baltijoje, nėra susieta su visiškais jų žvejybos draudimais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Dėl planinių darbų nedidelei daliai Klaipėdos gyventojų laikinai sutriks vandens tiekimas1
AB „Klaipėdos vanduo“ informuoja, jog šį šeštadienį – gegužės 18 d. – bus vykdomi planiniai vandentiekio tinklų modernizavimo darbai, todėl nuo 8.30 iki 17 val. laikinai sutriks vandens tiekimas nedidelėje T...
-
Uostamiestyje pradės tvarkyti jaunavedžiams svarbią aikštę13
Dar šiais metais planuojama atnaujinti aikštę prie Klaipėdos santuokų rūmų. Darbai bus atliekami pagal anksčiau atliktą techninį projektą – įrengiant parkavimo vietas, daugiau žaliųjų zonų ir sukuriant vientisą vaizdą su M. ...
-
Bronzinė mergaitė – be rankos: kas galėjo nutikti?5
Bronzinės Romualdo Kvinto skulptūros „Bučinys“ mergaitė liko be rankos. Kol kas nežinia, ar tai vandalizmo, ar netyčinis atvejis. Nepaisant to, viliamasi, kad ranką pritvirtinti pavyks, kadangi nukritusi ji nesutrupėjo, tad, panaudojus tink...
-
Sugrįš tradicinis Laivų paradas
Klaipėdoje šį šeštadienį, gegužės 18-ąją, po metų pertraukos vyks tradicija tapęs 13-asis Laivų paradas. Nuo pat ryto Dangės upėje, o vėliau ir Kruizinių laivų terminale bei Kuršių mariose vyks ne tik įvairios var...
-
Atliekų kultūros egzamine klaipėdiečiai rinko maksimalius balus
Šiemet jau penktą kartą visoje šalyje vyko aplinkosauginis konkursas – Atliekų kultūros egzaminas, subūręs virš 16 000 Lietuvos gyventojų, gvildenusių ekologijos bei tvarumo klausimus. Bet kas galėjo prisijungti prie https:/...
-
„Meridianas“ išskleis Švyturių metams dedikuotas bures
Šiemet sukanka lygiai 10 metų, kai Klaipėdoje gyvuoja tradicija kiekvieną vasaros sezoną pasitikti šventiškai išskleidžiant uostamiesčio simbolio burlaivio „Meridianas“ bures. Šių metų burių pakėlimo cer...
-
Penki „Okinavos“ auklėtiniai iškovojo kelialapius į Europos čempionatą
Lietuvos jaunučių ir jaunimo čempionate susigrūmė net 22-iejų šalies kiokušin karatė klubų sportininkai. Jame čempiono titulus iškovoję kovotojai užsitikrino vietą dalyvauti Europos U16 ir U20 čempionate, vyksiančiame spalį ...
-
Klaipėdos gynimas – strateginis klausimas30
Karinio konflikto atveju Klaipėda dėl savo strateginės padėties ir ekonominės svarbos yra ypač reikšmingas mūsų valstybės miestas. Todėl uostamiesčio žmones padiskutuoti, kaip, reikalui esant, kartu ginsime Klaipėdą, pakvietė šalie...
-
Klaipėdoje – knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės
Šią savaitę Klaipėdoje vyks knygos „Prelato Kazimiero Stepono Šaulio dokumentai“ sutiktuvės. Apie iškilų dvasininką ir svarbų valstybininką kartu su leidinio sudarytoju istoriku Algimantu Katiliumi kalbės jo kolegė Vi...
-
Įstatymų laikytis per brangu?5
Nusprendus pašalinti memorialinę lentą, skirtą buvusiam sovietinės Lietuvos švietimo komisarui ir rašytojui Antanui Venclovai, paaiškėjo, kad šis daiktas nėra Klaipėdos savivaldybės turtas. Todėl, laikantis vie&scaro...