Trims ketvirtadaliams Sirijos gyventojų šiemet gali prireikti humanitarinės pagalbos. Bet pagalba dažnai nepasiekia tų, kuriems jos labiausiai reikia, ir netgi tampa ginklu šiame pilietiniame kare.

Humanitarinė katastrofa

Kuveite vakar vykusioje Sirijos donorų konferencijoje buvo siekiama surinkti 6,5 mlrd. dolerių sumą paremti milijonams sirų, atsidūrusių ekstremaliose sąlygose pačioje Sirijoje ir kaimyninėse valstybėse. Tokią sumą paragino skirti Jungtinės Tautos (JT).

Konfliktas Sirijoje tapo didžiausia pasaulyje humanitarine katastrofa. Šalį paliko daugiau nei 2 mln. sirų, dar 6,5 mln. žmonių pačioje Sirijoje gyvena praradę savo namus. Kai kuriais skaičiavimais, humanitarinės pagalbos šiemet prireiks tirms ketvirtadaliams Sirijos gyventojų.

Nors donorai skiria finansinę pagalbą, nėra jokios garantijos, kad ji pasieks tuos, kuriems jos labiausiai reikia. O kai kurios humanitarinės pagalbos organizacijos skundžiasi, kad ji gali būti naudojama paremti režimui, kaltinamam dėl šios tragiškos padėties.

Pagalba kaip ginklas

Pagalbos organizacijos yra Basharo al Assado vyriausybės įkaitės. Būtent vyriausybė kontroliuoja vizų išdavimą šių organizacijų darbuotojams bei priėjimą prie karo nuniokotų rajonų. Dažnai humanitarinėms organizacijoms neleidžiama vykti į sukilėlių kontroliuojamus rajonus, nors be ginkluotų sukilėlių ten yra ir kenčiančių taikių gyventojų.

"Sergantiems ir sužeistiems neleidžiama išvykti, o mes negalime atvežti maisto", – sakė JT humanitarinių reikalų vadovė Valerie Amos.
JT duomenimis, maždaug 200 tūkst. sirų yra blokuoti vyriausybės pajėgų ir negali gauti humanitarinės pagalbos – maisto, medikamentų ir kuro. Dar 50 tūkst. gyventojų yra blokuoti dėl sukilėlių kovinių veiksmų arba apsiausties.

Sirijos šiaurėje kenčia maždaug 2 mln. taikių gyventojų, nes vyriausybė nenori, kad humanitarinė pagalba patektų į opozicijos rankas, o patys sukilėliai įtartinai žiūri į pagalbą, kuri atkeliauja iš Damasko.

"Režimas aiškiai leidžia suprasti: jeigu jūs su mumis, mes jums padėsime, o jeigu ne – apsupsime ir numarinsime badu", – JAV žurnalui "Time" sakė humanitarinės organizacijos darbuotojas, dirbantis Damaske ir pageidavęs likti nežinomu.Sirijos šiaurėje veikiančių sukilėlių islamistų grupuotės naudojasi humanitarine pagalba lygiai taip pat, prisiimdami nuopelnus už maistą ir paslaugas, apmokėtas kitų valstybių. Tačiau vyriausybė tą daro žymiai didesniu mastu.

Nepaiso tarptautinės teisės

Damaske dirbančioms organizacijoms taip pat draudžiama įvežti humanitarinę pagalbą per Turkijos sieną. Kai kurios organizacijos pažeidžia šią taisyklę, o Sirijos valdžia į tai reaguoja grasinimais jas išvaryti.

Pagal tarptautinės humanitarinės teisės normas pagalbos gabenimas per sieną turi būti suderintas su vyriausybe, bet pastaroji neturi teisės trukdyti be teisėto pagrindo.

"Savavališkas atsisakymas įsileisti humanitarines organizacijas, siekiant nusilpninti arba nubausti priešininką, yra akivaizdus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas", – žurnalui "Time" sakė Oksfordo etikos, teisės ir ginkluotų konfliktų instituto ekspertė Emanuela-Chiara Gillard, neseniai parengusi ataskaitą apie humanitarinę krizę Sirijoje.

Donorų siūloma pagalba
Valstybė Suma

Kuveitas 500 mln. dolerių
JAV 380 mln. dolerių
Saudo Arabija 250 mln. dolerių
Didžioji Britanija 164 mln. dolerių
Norvegija 75 mln. dolerių
Kataras 60 mln. dolerių