Jungtinės Tautos penktadienį įspėjo, kad jei Rusija šią žiemą vėl taikysis į Ukrainos ir taip nuniokotą energijos infrastruktūrą, gali kilti žiaurių sunkumų ir nauja masinio žmonių judėjimo banga.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad Vokietijoje nedirba ir nesistengia susirasti darbo mažiausiai 300 000 ukrainiečių. Jo nuomone, kai Vokietija nutrauks socialinę paramą, jie bus priversti grįžti namo.
Po Izraelio oro antskrydžių iš Libano į Siriją jau pabėgo apie 100 000 Libano ir Sirijos piliečių, pirmadienį pranešė Jungtinių Tautų pabėgėlių reikalų vadovas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis (SOCMIN), 41 proc. karo pabėgėlių iš Ukrainos savo gyvenimą Lietuvoje mato iki karo pabaigos, 39 proc. sako kad čia pabus dar kelerius metus, bet planuoja grįžimą namo. Vidurio Europos situacija priešinga. Pavyzdžiui, Austrijoje daugiau nei pusė ukrainiečių teigia, kad norėtų likti šalyje visam laikui. Ekspertai šį reiškinį vadina turbo integracija.
Norvegija automatiškai nebesuteiks prieglobsčio visiems ukrainiečiams, penktadienį pranešė vyriausybė, o iš Vakarų Ukrainos atvykstančių asmenų prašymai bus nagrinėjami individualiai.
Klaipėdoje dėl Rusijos invazijos į Ukrainą apsigyveno 4,8 tūkst. karo pabėgėlių. Pirmiesiems jų rezervinius savivaldybės butus uostamiestyje imta suteikti 2022 m. vasarą, kai miesto taryba patvirtino rezervinių būstų fondą. Šiuo metu dalis pabėgėlių šiuos butus paliko ir susirado nuomojamus būstus.
Europos Komisija pareiškė, kad šaukiamojo amžiaus Ukrainos piliečiai vyrai prievarta nebus išsiunčiami iš Europos Sąjungos (ES) šalių. Tai neįmanoma dėl ukrainiečiams taikomos laikinosios apsaugos direktyvos, paaiškino ES vidaus reikalų komisarė Ylva Johansson, kuria remiasi „Ukrajinska Pravda“.