Smarkiai vėluojantis ir gerokai brangiau nei planuota kainuosiantis Ignalinos atominės elektrinės uždarymas yra pranašingas ženklas Europos valstybėms, per artimiausią dešimtmetį besiruošiančioms uždaryti trečdalį turimų branduolinių jėgainių.

Naujienų agentūros The Associated Press (AP) straipsnyje rašoma, jog trijų sovietinėmis technologijomis pastatytų atominių elektrinių Lietuvoje, Bulgarijoje ir Slovakijoje uždarymui jau išleista apie 2 mlrd. eurų, kurių pusė atiteko sudėtingiausiai Ignalinos jėgainei.

„Trys šalys iš naujo įvertino, jog galutinė kaina sieks 5,3 mlrd. - lyginant su 4 mlrd. eurų pradžioje -, ir į ją neįskaičiuota sunkiausia užduotis, reaktoriaus šerdies išardymas. Buvo planuota, kad šis darbas turėtų būti baigtas tarp 2025 ir 2035, bet jis gali užtrukti kur kas ilgiau ir kainuoti daugiau. Tai nerimą keliantis pranašingas ženklas Europos Sąjungai, planuojančiai jog iki 2025 metų bus uždarytas trečdalis iš 143 jos šalyse narėse veikiančių reaktorių“, - rašo AP.

Pasak publikacijos, uždarymo procesus stabdo neaiškios sutartys, komerciniai ginčai, pasikeitimai vadovybėje ir ilgai užtrunkantys prižiūrinčių institucijų veiksmai.

Taip pat pažymima, kad Lietuvos, Bulgarijos ir Slovakijos atveju beveik visas uždarymo procesas finansuojamas ES lėšomis, kadangi pats uždarymas buvo vieną iš šių šalių stojimo į ES sąlygų. Tačiau kitos ES šalys senas elektrines turės uždarinėti savo lėšomis.

Vokietija pernai pareiškė, kad per dešimtmetį visiškai atsisakys branduolinės energijos ir pereis prie elektros gamybos iš atsinaujinančių šaltinių.

„Praėjusį mėnesį pagrindiniai Vokietijos (elektros) tiekėjai pareiškė, kad namų ūkių sąskaitos už elektrą gali išaugti 50 proc. tam, kad būtų galima finansuoti tokį perėjimą nuo atominės energijos“, - rašo AP.

Straipsnyje minimų ekspertų teigimu, atominių elektrinių uždarymas, atrodo, bus žymiai brangesnis nei buvo manyta anksčiau „turint omenyje patirties trūkumą visame pasaulyje ir branduolinių jėgainių valdytojų polinkį nepakankamai įvertinti uždarymo kaštus tam, kad nauji projektai atrodytų patrauklesni“.

„Ekspertai nurodo ir dar vieną nerimo šaltinį: tik keli reaktoriai pasaulyje buvo visiškai išardyti, o tai reiškia, kad šis procesas iš esmės yra neištirta teritorija. Pavyzdžiui, reaktorių šerdžių išardymas sukurs dar nežinomas kliūtis ir pavojus turint omenyje, koks radiacijos lygis yra jose“ - rašoma publikacijoje.

Jungtinės Karalystės Grinvičo Universiteto energetikos ekspertas Stevenas Thomas (Stivenas Tomas) teigia, kad šerdims išardyti reikės robotų, kurie dar net neišrasti.

„Robotai, kuriuos turime šiuo metu, to nepadarytų, nes nuo tokio radiacijos lygio jie išprotėtų“, - cituojamas mokslininkas.

Didžiausiu jėgainės uždarymo iššūkiu vadinamas panaudotas branduolinis kuras.

„Jis itin radioaktyvus ir toks išliks tūkstančius metų. JAV ir kitur tai politinė bomba, kadangi nė viena valstija ar apygarda nenori jo saugoti. Prancūzija renkasi perdirbti kurą tolimesniam panaudojimui reaktoriuose, tuo metu Švedija ir Suomija laidoja jį statinėse giliai po žeme“, - teigia The Associated Press.

Pažymima, kad neveikiančios jėgainės gali tapti ir teroristų ar branduolinių medžiagų kontrabandininkų taikinių.

Pasak publikacijos, „tiesiog apleisti kompleksus su viduje glūdinčia radiacija nėra išeitis“. Tačiau pabrėžiama, jog „turint omenyje milžiniškas išlaidas kai kurios Vyriausybės renkasi tempti uždarymo procesą daugelį dešimtmečių“.

„Aiškėja, kad Ignalina bus sunki pamoka Europai: viena yra sustabdyti atominę jėgainę, tačiau visiškai kitoks galvosūkis yra atsikratyti to, kas lieka“, - rašo AP.

„Tampa vis aiškiau, kad tokių šalių kaip Vokietija svajonės be atomo bus žymiai sunkiau įgyvendinamos nei manyta pradžioje“, - teigia agentūra.

Ignalinos AE buvo sustabdyta 2009 metų pabaigoje. Tolesniems jos uždarymo procesams 2014-2017 metais siūloma skirti 210 mln. eurų (725,1 mln. litų) Europos Sąjungos paramos. Lietuva teigia, kad to nepakanka.