Augant socialinės pašalpos gavėjų skaičiui, savivaldybės skaičiuoja, kiek reikės lėšų joms mokėti ir suka galvas, kaip išaiškinti apsimetėlius gavėjus.

Per ketverius metus Anykščių rajone paramos gavėjų skaičiui išaugus penkis kartus, socialinės paramos skyriaus durys neužsidaro. Remtinas kas penktas gyventojas, praneša LTV „Šiandien“.

„Nelengva, nes aš, nors ir turiu invalidumą, dirbu. Jei dirbi, pašalpa atimama, jei nedirbi – pridedama“, – į klausimą, ar jaučia pinigų trūkumą, atsakė kalbinta moteris.

Specialistai sako, kad net ir mažėjant gyventojų skaičiui, pašalpų gavėjų vis tiek daugėja. Per metus pašalpoms nuo 350 litų išmokėti vidutiniškai reikia 15 mln. litų. Baiminamasi, kad nuo sausio pasikeitus pašalpų skyrimo tvarkai, paramos gavėjų tik daugės, o pinigų pritrūks.

„Nuo sausio 1 dienos į šeimos pajamas neįskaičiuojamos studentų stipendijos. Tai reiškia didesnę tikimybę, kad daugiau šeimų gaus socialinę pašalpą. Be to, asmenys, netekę darbo ir iš karto užsiregistravę darbo biržoje, iš karto įgauna teisę į pašalpą. Iki tol turėjo praeiti 6 mėnesių laikotarpis“, – kalbėjo Anykščių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Griciūtė.

Užtat Panevėžio rajono savivaldybė – viena iš penkių, dalyvaujančių eksperimente, kai pačios savivaldybės sprendžia, kam skirti socialinę pašalpą. Valdininkai sako, kad jau nusprendė, kaip nustatyti, kam jos labiausiai reikia. Tai išsiaiškinti padės seniūnijose iš įvairių institucijų atstovų sudarytos komisijos.

„Šiuo metu mes esamoje tvarkoje darome svarbių pakeitimų. Pavyzdžiui, žmonės, pašalpą gaunantys jau 20 mėnesių, jos visos nebegaus. Tokiu būdu pašalpos gavėjai bus labiau suinteresuoti ieškotis darbo, rodyti iniciatyvą“, – dėstė Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis.

Paramos išaiškinant apsimetėlius pašalpos gavėjus tikimasi ir iš bendruomenių. Penktadienį penkių eksperimente dalyvaujančių savivaldybių merai susitiks Šilalėje, kur dar kartą aptars bendrus veiksmus.