- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Viešųjų ryšių specialistas Mykolas Katkus teigia, kad daugelis Lietuvos politikų neanalizuoja ir nežino, ko nori šalies rinkėjai, todėl dažnai dėl prastų rezultatų rinkimuose yra linkę kaltinti juodąsias technologijas, o ne aiškintis savo komunikavimo klaidas.
„Lietuvių politika yra gyvenanti porevoliucinį laikotarpį, revoliucijos metu buvo reikalingi pranašai, žmonės, gebantys konstruoti dideles sistemas, filosofai. Jeigu mes pasižiūrėsime Jei pasižiūrėsime į visą mūsų politikos kartą, kuria mes didžiuojamės išėjusią po Sąjūdžio, daugiausia tai yra dėsnių žinovai, žmonės, kurie gali operuoti sudėtingomis politinėmis sąvokomis, aiškiai išreikšti savo nuomonę vienu ar kitu klausimu, intelektualai“, - ketvirtadienį Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute vykusioje paskaitoje sakė M.Katkus.
Pasak jo, posąjūdinė Lietuvos politika yra tinkama daryti „didelius apibendrinimus“, o tiesioginis bendravimas ir kalbėjimo įgūdžiai neretai yra pamirštami kai prireikia realiai dirbti su rinkėjais. Tačiau specialistas, pažymėjo, kad šiuo metu politiko, Seimo nario darbas yra ne būti sisteminiu pranašu, o atstovauti apibrėžtam rinkėjų skaičiui ir derinti jų interesus.
„Kai yra priimami sprendimai, kuriuose derinami įvairūs interesai, labai dažnas politiko santykis būna, kad tai bus nepopuliaru, nepatiks visuomenei, žmonės manęs nemylės. (...) Tačiau politikas tiesiog neišmano, kas visuomenei gali patikti. Jis negali remtis visuomenės nuomone, jeigu jis jos nežino. Arba jis žino anekdotinių dalykų, kad tą bobutė iš Tauragės pasakė, kad čia nepopuliaru, tai ir negalima daryti, nes kažkas tai nepatinka“, - sakė jis.
Anot M.Katkaus, įvairiausių mitų Lietuvos politikoje atsiranda tuomet kai politikai nesugeba parodyti ir įteigti rinkėjams, jog žino jų poreikius.
„Tada atsiranda visokiausios istorijos apie juodąsias technologijas, kurios mįslingai pakeičia rinkimų rezultatus per naktį. Tokie pamąstymai apie juodąsias technologijas, pirma - kyla iš nesugebėjimo suprasti, ko iš tikrųjų nori rinkėjai ir kodėl rinkėjai iš tikrųjų padarė vieną ar kitą pasirinkimą, antras dalykas - jei aš nesugebu suprasti, tai man patogiau pasakyti - Rusija, kvaili rinkėjai, emigruojanti Lietuva, pensininkai, megztosios beretės, kas tik nori“, - kalbėjo ekspertas.
Pasak jo, Lietuvos politikai mėgsta dangstyti savo nekompetenciją viešųjų ryšių srityje. Pasak jo, Lietuvos politikai, prastai pasirodę rinkimuose, mėgsta aiškinti, kad jiems kažkas sutrukdė, o ne bando išsiaiškinti realias priežastis. Pasak jo, politikams svarbu surasti ir atitikti pakankamai siauros rinkėjų nišos interesus.
„Mistifikacijos politikoje yra gerokai per daug. (...) Maždaug sugalvoji hipotezę, paskui ją panaudoji kažkur ir paskui iš to išeina pasaulio užkariavimo arba žlugimo sistema. Labai mažai yra paprasčiausios analizės, kur tiesiog pasakai: gerai A.Zuokas laimėjo 20 proc. rinkėjų balsų Vilniuje. Ar tie rinkėjai balsavo, kad vilniečiams nereikalinga morali politika? Turbūt ne. Turbūt jie balsavo už A.Zuoką dėl kažkokių kitų priežasčių, kurios rinkimų dieną jiems pasirodė esančios svarbesnės“, - teigė jis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Po patikrinimo – rimti nemalonumai vienam iš Vilniaus policijos vadų
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas Dainius Šalomskas darbe užkluptas neblaivus, pradėtas tarnybinis patikrinimas. ...
-
Vilnius gyventojų skaičiumi aplenkė Rygą
Vilnius šiemet gyventojų skaičiumi aplenkė Latvijos sostinę Rygą ir tapo didžiausiu miestu Baltijos šalyse, rašo portalas „Made in Vilnius“. ...
-
Į šalies saugumui svarbias veiklas siūloma įtraukti susisiekimą autobusais
Susisiekimo ministerija Vyriausybei siūlo į strategiškai svarbių nacionaliniam saugumui veiklų sąrašą įtraukti keleivių vežimą autobusais tiek vietinio, tiek tolimojo susisiekimo maršrutais. ...
-
Po sprogimų daugiabučiuose – svarbūs pokyčiai: ką turės daryti kiekvienas gyventojas?
Suskaičiuoti nuostoliai Vilniaus Naujininkuose sprogus daugiabučiui. Remonto darbus, panašu, teks padengti patiems gyventojams, tačiau kai kuriems kompensuoti žada savivaldybė. Vilniuje sprogus jau dviem namams, atsiranda siūlymų, kad visų daugi...
-
Plinta atviras dvyliktokų laiškas: kiek galima mus mulkinti?
Socialiniuose tinkluose plinta viešas dvyliktokų laiškas. „Kada nustosime būti mulkinami? Nusibodo tylėti“ – neslėpė mokiniai. ...
-
Norite nemokamai išmokti valdytą droną? Turime gerų žinių!
Gegužės–spalio mėnesiais Kauno miesto savivaldybė kartu su Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos Bepiločių orlaivių kompetencijų centru organizuos nemokamus dronų valdymo kursus. Mokomoji programa skirta pradedantiesiems, neturintiem...
-
Juodoji įtraukiojo ugdymo pusė: po agresyvaus bendraklasio smūgio trečiokas atsidūrė ligoninėje
Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijoje įvykęs incidentas atskleidė įtraukiojo ugdymo spragas. Devynerių metų berniukas buvo sunkiai sužalotas klasės draugo. Nukentėjusiojo tėvai teigia, kad mokykloje nebuvo imtasi jokių priemonių, nors apie pan...
-
Naujausi duomenys apie oro užterštumą: ar pataria nekelti kojos iš namų?
Aplinkos apsaugos agentūra ketvirtadienį pateikė naujausius duomenis apie oro užterštumą. ...
-
Aikštelė – neįveikiama kliūtis: vairuotojai skęsta duobėse
Panevėžiečiai jau ne vienerius metus susiduria su didele problema. Dariaus ir Girėno gatvėje prie prekybos centro „IKI-Žara“ esanti automobilių stovėjimo aikštelė yra išvarpyta didelių duobių. Vairuotojai, kurie renkasi &sc...
-
Prokurorė: mitas, kad nepilnamečiai daro daugiau nusikaltimų
Keičiantis kartoms sunkiau rasti būdų, kokią tinkamą bendravimo formą ir kalbą pasirinkti bendraujant su atžalomis. Vis sunkiau pastebėti, kada tinkamas laikas vaikiškas temas bendraujant tėvams ir vaikams keisti suaugusiųjų pasaulio t...