Vilnietė Jevgenija Brazevič, kaip ir kiekviena kūdikio laukianti mama, svajojo, koks jis bus, kaip augs ir ką veiks gyvenime. Tačiau prieš pat motinystės atostogas ji pateko į ligoninę – sutriko vaiko širdies tonai. Regis, ligoninė ta vieta, kurioje gali jaustis ramesnis, nes esi profesionalų rankose. Tačiau pašnekovė įsitikinusi, kad medikų neveiklumas buvo pragaištingas jos kūdikiui. Pastarasis mirė dar jos įsčiose.

Po nakties vaiko širdis nebeplakė

„Kai atvykau į polikliniką planinei apžiūrai, pasiskundžiau, kad apie 2-3 dienas nebejaučiu vaiko judesių. Gydytoja iškart mane nusiuntė echoskopijai, o po jos gavau siuntimą į Vilniaus miesto klinikinę ligoninę. Medikams pasirodė, kad yra per mažai vandenų. Ligoninėje vandenų kiekis neužkliuvo, bet buvo įtariama, kad sustojo vaiko vystymasis. Pagal paskutines mėnesines kūdikiui turėjo būti 28 savaitės, o echoskopija rodė 25-ias. Tiesa, kitą dieną ligoninėje daryta echoskopijarodė 26 savaites.

Kadangi buvo vakaras, mane tiesiog paguldė stebėjimui – davė magnio tablečių ir valerijono. Kitą dieną susirinko gydytojų konsiliumas, pasikvietė mane, pasakė, kad jiems nepatinka kūdikio širdies tonai, paaiškino, kuo tai gali grėsti, ir pasiteiravo, ką daryti budinčiam gydytojui, jeigu tonai negerės. Aš aiškiai pasakiau, kad darytų Cezario pjūvį ir bandytų gelbėti vaiką. Todėl visą dieną manęs nemaitino, suleido vaistų, pagreitinančių vaiko plaučių vystymąsi. Tačiau 18 val. vakaro atėjo slaugytoja ir pranešė, kad galiu valgyti. Kūdikio širdies tonus paskutinį kartą užrašė 23 val. - iš viso tą dieną juos tikrino 4 kartus. Kai pasiteiravau, kokia situacija, slaugytoja pasakė, kad tonai nepagerėjo, tačiau garsiai pamąstė: „Negi dabar naktį daryti operaciją“, - pasakojo Jevgenija.

Kitos dienos ryte aparatas kūdikio širdies tonų neužfiksavo – jis buvo nebegyvas. Moteris buvo šoke, o medikai ją guodė aiškindami, kad jeigu būtų padarytas Cezario pjūvis, vaikas galėjo gimti su negalia, kuri labai apsunkintų jaunos šeimos gyvenimą.

„Tačiau tai mūsų problemos, o ne jų, be to, šimtu procentų nieko nebuvo įrodyta. Medikai nusprendė už mus, nors mane buvo pasikvietę ir klausė mano nuomonės. Aiškiai pasakiau, kad noriu, jog kūdikis būtų gelbėjimas. Gal būtų išgyvenęs, o jei ir ne – bent jau žinočiau, kad padaryta viskas, kas įmanoma“, - tikino pašnekovė.

Kaip tik maždaug po savaitės jauna moteris turėjo išeiti gimdymo ir nėštumo atostogų. Laimė, šeima dar nebuvo pradėjusi pirkti daiktų vaikui.

Teko gimdyti žinant, kad vaikas jau negyvas

Paaiškėjus liūdnai situacijai, medikai pradėjo stimuliuoti gimdymą. Mat pagimdžius natūraliai pastoti galima jau po 3 mėnesių, o po Cezario pjūvio reikėtų laukti iki 2 metų. Visas šis procesas užtruko daugiau nei parą. Apie 8 valandas moterį kamavo tokie skausmai, kad nepadėjo nė didžiulės nuskausminamųjų ir raminamųjų dozės. Paprastai visas gimdymo kančias vainikuoja kūdikio riksmas. Jevgenija jau žinojo, kad jo neišgirs.

„Man pasakė, kad tai buvo mergaitė, ir pasiteiravo, ar noriu į ją pažvelgti. Aš atsisakiau, neišdrįsau. Tačiau kai laidojome, visgi neištvėriau jos neapžiūrėjusi. Nežinau, kokia buvo situacija su vidaus organais, tačiau iš išorės ji atrodė kaip normalus žmogutis. Ant galvos turėjo daug plaukučių. Tik svoris buvo mažas – 850 g“, - pasakojo Jevgenija.

Tą pačią dieną, kai sužinojo apie kūdikio mirtį, šeima parašė skundą ligoninės administracijai. Pastaroji įsipareigojo per mėnesį atlikti vidinį įstaigos auditą ir pateikti išvadas. Jeigu jos netenkins šeimos, ji pasiryžusi kreiptis į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą. Taip pat laukiama kūdikio skrodimo rezultatų – tėvai nori išsiaiškinti, ar tikrai buvo sustojęs vaiko vystymasis, ar jis sirgo kokia nors genetine liga. Pirminiais duomenimis, kūdikis užduso, nes aplink kaklą buvo apsivyniojusi virkštelė.

„Paviešinti šią istoriją nusprendžiau todėl, kad nenorėčiau, jog tą patį patirtų kitos moterys. Beje, turiu su kuo palyginti – kaip moterį prižiūrėjo kita budinti gydytoja. Tą dieną, kai mirė mano kūdikis, į mūsų palatą paguldytai moteriai netgi buvo atvežtas širdies tonų užrašymo aparatas. Gydytoja ateidavo jų patikrinti kas 3 val., matavo spaudimą, galiausiai naktį ją išvežė į reanimaciją ir ten pajungė visus reikalingus aparatus, nes tarsi pablogėjo tonai. Galbūt ir mūsų atvejis turėjo įtakos – gydytojai buvo atidesni. Aš budinčio gydytojo, kuris budėjo man lemtingą vakarą, net akyse nemačiau, kaip ir visos kitos mūsų palatos kaimynės“, - teigė Jevgenija.

Ligoninės išvada: liūdną pabaigą lėmė vaiko patologija

Vilniaus Antakalnio klinikinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovas Ričardas Daunoravičius DELFI patvirtino žinantis šį atvejį. Pasak mediko, jau gautos tyrimo išvados.

„Pagal pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymą negalime išvados komentuoti viešai. Galiu pasakyti tik tiek, kad nustatyta įgimta kūdikio patologija, kurios numatyti nelabai galima. Ši patologija ir lėmė tokią liūdną išeitį“, - teigė pašnekovas.

Medikas taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu visame pasaulyje daug diskutuojama apie tai, kokios yra 26 savaičių kūdikių galimybės išgyventi arba gyventi pilnavertį gyvenimą.

Kokia tikimybė išgyventi neišnešiotam kūdikiui

Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas palygino kūdikių, gimusių nuo 22 iki 26 nėštumo savaitės Jungtinėje Karalystėje 1995 m., likimus su panašių kūdikių, gimusių 2006-aisiais, likimais. Per 11 metų išgyvenusiųjų vieną savaitę procentas išaugo nuo 40 iki 53 procentų, bet išgyvenusiųjų iki 3 metų tyrimas parodė, kad turinčių sunkią negalią proporcija nepasikeitė ir išliko vos mažesnė nei 1 iš 5. Taigi tyrėjai padarė išvadą, kad nors buvo padidintas šių kūdikių išgyvenamumas, jis apsiriboja pirmąja gyvenimo savaite. Mirčių ir sveikatos problemų braižas tarp šių dviejų laikotarpių labai panašus.

Pasak tyrėjų, prieš laiką gimusių kūdikių per 11 metų padaugėjo 44 proc. Tai reiškia, kad vaikų, turinčių sunkias negalias, pavyzdžiui aklumo, kurtumo ar nebylumo, taip pat padaugėjo, o tai padidino sveikatos, švietimo ir socialinių tarnybų naštą.

Tiesa, neišnešiotų kūdikių išgyvenamumo statistika labai įvairi. Vienais duomenimis, galimybė, kad 23-tą savaitę gimęs kūdikis išgyvens be kliūčių, tėra vienas nuošimtis, bet sulig kiekviena savaite galimybė išgyventi smarkiai padidėja. Po 26 savaitės be žalos išgyvena kone ketvirtadalis neišnešiotų kūdikių, o po 30 savaitės tokia tikimybė labai nedidelė. Kiti duomenys kur kas optimistiškesni: jei naujagimis gimsta 23-tą nėštumo savaitę, išgyvenimo tikimybė yra apie 20 proc., o gimusiojo 25-tą nėštumo savaitę padidėja iki 65 proc. Tiesa, tokiems naujagimiams raidos metu atsiranda įvairių sveikatos sutrikimų. Iš 26–31-ąją nėštumo savaitę gimusių naujagimių išgyvena per 75 proc. , o gimusiųjų 32-ąją nėštumo savaitę ir vėliau – daugiau kaip 85–90 proc.

Net ir Lietuvoje yra pavyzdžių, kai išgyvena ir sėkmingai auga 26-tą savaitę gimę vaikai. „Mano dukra gimė 26-tą savaitę ir svėrė 960 g. Tą dieną pas ginekologę atvykau planuotam kontroliniam apsilankymui, tačiau iškart buvau išsiųsta į ligoninę. Dukrelė gimė per dvi valandas. Tai buvo absoliutus šokas, o vėliau prasidėjo laukimas – per pirmąsias valandas buvo neaišku, ar ji išgyvens. Tarp mirties ir gyvybės kabėjome dar apie tris savaites. Būdavo ir pagerėjimų, ir pablogėjimų. Ji gulėjo inkubatoriuje, apraizgyta daugybe laidų, prijungta prie kvėpavimo aparato. Situacija buvo neadekvati tam, kaip mes įsivaizdavome vaiko gimimą. Iki tol žinojau, kad kūdikiai gimsta putlūs, gražūs ir glaudžiami prie krūtinės, o aš pirmą kartą dukrą prie savęs galėjau priglausti tik po trijų savaičių“, - pasakojo apie prieš ketverius metus patirtą nerimą Neišnešiotų naujagimių asociacijos „Neišnešiotukas“ pirmininkė Asta Radzevičienė.

Jos dukrai buvo atliktos kelios operacijos – viena iš jų labai rimta. Moteris žinojo, kad neišnešiotiems kūdikiams gresia daugybė pavojingų ligų: pirmiausiai apakimas, nes gali būti atšokusi tinklainė, širdies ir stuburo ydos, raidos sutrikimai, celebrinis paralyžius ir pan., tačiau visas šis nerimas jau praeityje – jos dukra sėkmingai auga.