Vilniuje viešintis NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas ketvirtadienį pareiškė tikįs, kad Aljanso viršūnių susitikime Čikagoje gegužę bus priimtas ilgalaikis susitarimas dėl oro policijos misijos Baltijos šalyse.

Konkrečių terminų NATO vadovas neminėjo, bet žadėjo įtraukti oro policijos misiją į vadinamosios išmaniosios gynybos projektų paketą, kurį NATO šalių lyderiai apsvarstys Čikagoje.

„Aš tikiuosi, kad viena išmaniosios gynybos paketo, kurį svarstysime Čikagoje, dalių bus ta, kad rasime ilgalaikį susitarimą dėl oro policijos Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Tikiu, kad oro policija yra puikus to, ką vadiname išmaniąja gynyba, pavyzdys, nes išmanioji gynyba yra pagalba vienų kitiems“, - žurnalistams sakė Aljanso vadovas.

„Žinoma, mes esame labai priklausomi nuo tų sąjungininkų, kurie vykdys šia misiją, sutarimo. Dabar dirbame ties tuo ir tikiuosi, kad tai bus Čikagos spendimų dalimi“, - teigė NATO generalinis sekretorius.

Šiuo metu NATO šalys yra sutarusios oro policijos misiją vykdyti iki 2014 metų, tačiau Baltijos šalys nori, kad šis terminas būtų pratęstas iki 2018-ųjų ir dar ilgiau.

Trečiadienį sakė JAV ambasadorius prie NATO Ivo Daalderis žurnalistams sakė, kad Vašingtonas siūlo NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse pratęsti ne tik iki 2018 metų, bet neapibrėžtam laikui.

Ambasadorius teigė, kad misijos pratęsimui pritaria ir Vokietija, kuri iki šiol dažniausiai saugojo Baltijos šalių oro erdvę ir šiuo metu jau penktąjį kartą vykdo NATO oro policijos misiją. Tačiau ambasadorius pridūrė, kad būtinas aktyvesnis ir kitų sąjungininkų dalyvavimas.

A.F.Rasmussenas taip pat pažymėjo, kad Aljanso oro policijos misija Lietuvos, Latvijos ir Estijos šalių oro erdvei apsaugoti yra daug veiksmingesnis išteklių panaudojimo būdas nei būtų pačių Baltijos šalių investicijos į naikintuvus.

„Vietoje to, kad leistume trims Baltijos šalims labai daug investuoti į dideles pajėgas oro policijai vykdyti, kiti sąjungininkai, turintys reikalingus išteklius ir orlaivius, vykdo oro policijos misiją už Baltijos šalis su šių šalių įsitraukimu apmokant dalį išlaidų. Manau, toks tarptautinio bendradarbiavimo būdas yra išmaniosios gynybos esmė, todėl kad Lietuva, Latvija ir Estija mainais gali investuoti į dislokuojamas, lanksčias ir mobilias karines pajėgas, kurios gali būti dislokuotos, pavyzdžiui, Afganistane. Tai daug veiksmingesnis būdas naudojant menkus išteklius“, - sakė jis.

NATO misiją vykdantys naikintuvai dislokuojami Lietuvos karinių oro pajėgų aviacijos bazėje Šiauliuose.