Penktadienį Lietuvos teisėjų taryba spręs penkių Kauno teisėjų likimą. Prezidentė dekretu kreipėsi į teisėjų instituciją dėl Kauno miesto apylinkės teismo teisėjo Almanto Lisausko atleidimo už teisėjo vardo pažeminimą.

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas ir šio teismo pirmininko pavaduotojas Kęstutis Gudynas, Kauno miesto apylinkės teismo teisėjai Rimantas Bučma, Valdonė Račiūnienė ir Gerutis Varanavičius iš pareigų traukiasi savo noru.

STT surinktais duomenimis, teisėjas A.Lisauskas ne tik bandė daryti įtaką bylose bendraudamas su to paties teismo teisėjais, bet ir palaikydamas santykius su buvusiais bendradarbiais iš muitinės.

Pasak Teisėjų tarybos atstovų, būtent A.Lisauskas padarė daugiausia pažeidimų iš visų keturių Kauno teisėjų.

Praėjusią savaitę teisėsaugos pasaulį sudrebino skandalas dėl keturių Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų, kurie apkaltinti neformaliais santykiais bei bandymu daryti įtaką byloms, su kuriomis šie nedirbo.

Teisėjų taryba teigia, kad pradėti ikiteisminius tyrimus surinktų duomenų nepakanka, tačiau galima pradėti drausmines procedūras.

Lietuvos teisėjų tarybos pirmininkas Gintaras Kryževičius pirmadienį teigė, kad skandalas prasidėjo STT pateikus medžiagą apie „tarp dalies teismo teisėjų užsimezgusius neformalius kabinetinius santykius“. „Jų pagrindu buvo bandoma įtakoti tam tikrus sprendimus bylose. Šią informaciją gavome iš teisėtu pagrindu pradėto tyrimo medžiagos, kurią atliko STT pareigūnai, - pasakojo G.Kryževičius. – Ši informacija buvo pateikta tiek Lietuvos Respublikos Prezidentei, tiek mums – Teisėjų tarybai. Dėl to jau antradienį, susipažinę su medžiaga, sprendėme, kaip turi elgtis savivalda“.

Trys teisėjai yra pateikę prašymus dėl atleidimo iš teisėjų. „Kita situacija yra su teisėju Almantu Lisausku. Prezidentė kreipėsi į Teisėjų tarybą, klausdama patarimo dėl jo atleidimo ir dėl teisėjo vardo pažeminimo, - aiškino G.Kryževičius. – Iš turimos informacijos matome, kad teisėjo vykdyti operatyviniai veiksmai prasilenkia su teisėjo etikos reikalavimais".

Pasak Teisėjų tarybos pirmininko, trys Kauno teisėjai nusprendė patys kreiptis dėl atleidimo, susipažinę su surinkta apie juos informacija. „Mes nekalbame apie spaudimą rašyti pareiškimus, kalbame apie tarybos veiksmus, pabrėžiant kiekvieno teisėjo asmeninį požiūrį į aplinkybes, kurios tapo žinomos tarybai“, - kolegas teisino G.Kryževičius.

„Tai neeilinis įvykis. Šita istorija parodė, kad iš tiesų yra akivaizdi problema. Teisėjai nepaiso vieno iš reikšmingų etikos kodekso reikalavimų – nebendrauti tarpusavyje bylose, kuriose nėra teisėjai bei nesiekti asmeninių ar kitokių interesų įgyvendinimo bylose. Tai parodė, kad tokie reiškiniai teismuose egzistuoja, - apibendrino situaciją G.Kryževičius. – Turime paskleisti žinią kolegoms, kad tokių reiškinių toleravimas reiškia veikimą prieš sistemą.“

Teisėjų tarybos pirmininkas, komentuodamas Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų istoriją, akcentavo, kad skandalas parodo, jog vyksta teismų „valymasis“. „Tie, kurie pažeidinėja etikos reikalavimus, gyvena ne pagal tuos standartus, kurie vis labiau įsitvirtina mūsų bendruomenėje, traukiasi. Tai reiškia, kad tampame ir skaidresni, ir pajėgesni“, - viltis išreiškė teisėjas.

Pasak G.Kryževičius, šioje situacijoje jis nemato Kauno miesto apylinkės teismo pirmininko Mindaugo Šimonio atsakomybės. „Teismų sistema veikia ne tokiu pat pagrindu, kaip kitos statutinės įstaigos, kur yra kontroliuojamas kiekvienas procedūrinis veiksmas. Teisėjas neturi nei procesinės, nei administracinės galimybės kaip nors užkirsti kelio panašiems veiksmams“, - savo teiginį argumentavo pašnekovas.

Tuo metu M.Šimonis tikina, kad padarė viską, ką galėjo, o pasitraukus keturiems teisėjams iš Kauno miesto apylinkės teismo, darbas neturėtų sutrikti.

Penktadienį Teisėjų tarybai bus pateiktos naujos kandidatūros į pasitraukusių teisėjų vietas.

„Teisme yra 55 teisėjų etatai, keturių teisėjų netektis nesutrikdytų teismo darbo. Likę teisėjai supranta situacijos rimtumą ir pasiruošę perimti papildomą darbo krūvį“, - kalbėjo M.Šimonis.

„Aš, kaip teismo pirmininkas, vidaus administravimo instrumentais ėmiausi, kad teisėjų etikos kodeksas būtų pradėtas kuo tiksliau įgyvendinti. Apgailestauju, kad kai kurie kolegos suklupo dėl kodekso laikymosi“, - komentavo Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas.

Paklaustas, ar nemato savo atsakomybės teismo skandale, M.Šimonis teigė: „Man atrodo, kad aš viską padariau“.