Vakar iš Romos stoties pajudėjęs 16-ojo Europos futbolo čempionato finalo turnyro lokomotyvas per artimiausią mėnesį aplankys net vienuolika šalių.

Svarbiausius mūšius (pusfinalį ir finalą) priims Anglija – naujieji futbolo karaliai liepos 11-ąją bus vainikuoti legendiniame Londono "Wembley" stadione.

Su "Kauno Žalgirio" futbolo komandos strategu R.Garastu aptarėme ypatingąjį "Euro 2020".

– Šis Europos čempionatas bus neįprastas daugeliu aspektų. Vienas tokių – minint turnyro 60-metį jis pirmą kartą rengiamas net vienuolikoje valstybių. Ar tai gera idėja?

– Man aiškiau, kai yra vienas namų šeimininkas arba kai ta teise dalijasi dvi valstybės. Šįkart atveju sunku pasakyti, kas yra Europos čempionato šeimininkas, ir tai keista. Europoje nesudėtinga nukeliauti iš vienos šalies į kitą, bet vėlgi daug ką keičia pandemija. Akivaizdu, kad bus nemažai komandų, kurios grupės rungtynes žais savo šalyse, tad jos įgis pranašumą prieš tas, kurios rungtyniaus svečiuose. Ypač tada, kai susitiks dvi apylygės rinktinės. Organizatoriai į stadionus leis nemažai sirgalių, todėl šis aspektas šalims šeimininkėms gali būti labai palankus. Kartais tokie faktoriai svariai prisideda prie rezultato.

– Pajėgumu išsiskiria F grupė, kurioje žais Prancūzija, Portugalija ir Vokietija. Lyginant su kitomis grupėmis – nepavydėtina draugija?

– Tai tikra mirtininkų grupė. 2018-ųjų pasaulio čempionai prancūzai – subrendusi, bet dar nepasenusi komanda, todėl dar ne vienus metus gali siekti didžiausių trofėjų. Europos čempionai portugalai, ypač jų lyderiai – vyresni, jau peržengė optimalų futbolininko brandos amžių. Šioje šalyje yra ne vienas talentas, kuris ateityje gali pakeisti Cristiano Ronaldo – tokie kaip Madrido "Atletico" saugas Joao Felixas ir kiti. 2014-ųjų pasaulio čempionė Vokietijos rinktinė, lyg sužeistas žvėris, patyrė fiasko 2018-ųjų planetos pirmenybėse (pralaimėjo Meksikai ir Pietų Korėjai bei liko paskutinė grupėje – aut. past.), todėl nori reabilituotis. Paprastai tokio kalibro komandos dviejų nesėkmingų turnyrų paeiliui nesužaidžia. Manau, kad šioje draugijoje sunkiausia bus Portugalijai, aišku, neskaičiuojant ketvirtos dalyvės – Vengrijos. Kita vertus, portugalai tikrai gali pasinaudoti pasikeitusia sistema ir tolyn žengti kaip viena geriausių 3-iąsias vietas užėmusių komandų (iš šešių tokių ekipų į aštuntfinalį pateks keturios – aut. past.).

– Tarp turnyro favoričių minimos ir Anglijos, Belgijos, Italijos bei kelių kitų šalių rinktinės. Kaip vertinate jų šansus?

– Man visada įdomi Anglijos rinktinė. Dažniausiai ji nustebina, bet neigiama prasme. Dabartinė ekipa ir treneris turi didžiulį potencialą, todėl šis čempionatas gali tapti jų šlovės akimirka. Italijos nacionalinė komanda taip pat pajėgi, brandi taktiškai, mokanti išnaudoti savo pranašumus. Belgai turi aukščiausio individualaus lygio futbolininkus, tad tikrai gali nužengti iki lemiamų etapų. Ši jų karta jau laimėjo pasaulio čempionato bronzą ir gali kažką panašaus nuveikti Europoje. Nerimą kelia tik vienas aspektas – lyderiui Kevinui De Bruyne praeitas sezonas buvo labai sunkus, Čempionų lygoje nužygiavo iki pat pabaigos, patyrė traumą, dėl kurios, matyt, praleis pirmas rungtynes su Rusija. Neaišku, ar Kevinui užteks jėgų tempti rinktinę mėnesį truksiančiose Europos pirmenybėse.

2014-ųjų pasaulio čempionė Vokietijos rinktinė – lyg sužeistas žvėris ir po 2018-ųjų fiasko nori reabilituotis.

– Ne vienus metus gyvenote ir studijavote Ispanijoje, ten pradėjote formuotis kaip treneris, puikiai pažįstate šios šalies futbolo virtuvę. Ko galime tikėtis iš ispanų vienuolikės?

– Šios šalies rinktinę palaikau nuo seno. Ką ji sugeba, įsitikinome ne kartą. Pamatėme, kaip žaidžia ir ką gali jų jaunimas (Lietuvos nacionalinė rinktinė nusileido šios šalies jaunimo ekipai 0:4 – aut. past.). Mane žavi ispanų žaidimo stilius, filosofija. Manau, ši rinktinė visada bus elite, bet ar sėkmingai pasirodys šiame čempionate – didelis klausimas. Matome, kad ispanų gretose tebevyksta kartų kaita, senus mohikanus, formavusius žaidimą, kaip Xavi, Andresą Iniestą, keičia jaunesni žaidėjai. Tad ispanams gali prireikti laiko, kelių rimtų turnyrų patirties, kad vėl iškoptų į ankstesnės kartos pozicijas.

– Ispanai pirmieji susidūrė su dar viena šio čempionato aktualija – jiems teko koreguoti treniruočių planus po to, kai COVID-19 užsikrėtė saugas Sergio Busquetsas. Kaip manote, ar viruso faktorius gali turėti įtakos rezultatams?

– Be abejonės. Treneriams labai sudėtinga ruoštis rungtynėms, jei yra rizika prieš mačą netekti svarbiausių žaidėjų. Tai didelis netikėtumo faktorius, nes, netekus kelių pagrindinių atlikėjų, gali sugriūti visas taktinis planas. Nežinau tikslaus varžybų epidemiologinio reglamento, bet jei žaidėjas ir su juo kontaktavę nariai turėtų ilgam izoliuotis, tai turės tiesioginės įtakos rezultatams.

– Kurios komandos gali tapti vadinamuoju juoduoju arkliuku – nustebins savo pasiekimais?

– Anglų grupėje yra ir įdomi Kroatijos komanda, sužibėjusi praeitą pasaulio čempionatą (tapo vicečempione – aut. past.). Labai įdomūs  Nyderlandų futbolininkai. Net ir be gynybos lyderio Virgilo van Dijko jie turi daug talentų. Ukraina finalinį etapą pasiekė išvis be pralaimėjimų. Man asmeniškai bus labai įdomu stebėti Danijos rinktinę. Ne vienus metus stebiu jų jaunimo sistemos darbą, metodikas, ne kartą lankiausi ir bendravau su specialistais, žinau jų aukštą jaunimo futbolo lygį. Manau, kad kažkada danai pakartos istoriją belgų, užsiauginusių talentingą kartą ir jau drebinančių Europos futbolo padangę. Danijos eilė taip pat ateis.

– 2016-ųjų Europos čempionatas tapo C.Ronaldo šlovės valanda. Kuris žaidėjas ryškiausiai žibės šiemet?

– Didelė tikimybė, kad Prancūzijos rinktinė kils aukštai, todėl turėtų spindėti ir jų atakų lyderis Kylianas Mbappe. 22-ejų puolėjas turi nuostabius partnerius kaip Antoine'as Griezmannas ir kiti, kurie kurs jam progas, liks tik pasinaudoti savo fenomenaliomis greičio ir individualios technikos savybėmis. Kita vertus, yra ir K.De Bruyne. Ne veltui "Manchester City" treneris Josepas Guardiola jau ne pirmus metus tvirtina: Kevinas turi potencialo tapti absoliučiai geriausiu pasaulio futbolininku. Nors Čempionų lygos finale ryškiausiai spindėjo ne jis, o Londono "Chelsea" ir Prancūzijos rinktinės saugas N’Golo Kante. Realiau, kad individualų apdovanojimą pelnys kuris nors iš kuriančių, atakuojančių futbolininkų. Sirgaliai įvarčius visada vertina labiau nei sunkų ir kantrų darbą.