Kai Lietuvoje sportininkas tris mėnesius negauna atlyginimo, jam net pats treneris pataria nueiti į lažybų bendrovę ir užsidirbti. Taip sako „Transparency International“ atstovė Rugilė Trumpytė.

Tikslių duomenų, kiek Lietuvoje paplitę susitarimai dėl rungtynių baigties, nėra. Tačiau Lietuvos futbolo federacijos atstovas Gerhardas Dunauskas mano, kad, remiantis duomenimis, gautais iš UEFA, tokių dalykų gali būti.

Sukčiaujama ir Lietuvoje

Seimo Jaunimo ir sporto reikalų komisijos vadovo Juro Poželos teigimu, nereikia būti naiviems – sukčiavimas sporte (sutartinės rungtynės) aktuali problema ir Lietuvoje. „Mastai nėra tokie dideli, kaip pasaulyje, ypač Pietryčių Azijoje. Su tuo susijusios ir nelegalios lažybos. Bet prevenciškai mes turime užkirsti tam kelią“, – įsitikinęs jis.

R. Trumpytė patvirtina, kad konkrečių duomenų, pagal kuriuos būtų galima pasakyti, kiek paplitę susitarimai dėl rungtynių baigties arba eigos Lietuvoje, nėra. Tačiau, pasak jos, sporto stebėjimo agentūra „Sportradar“ Lietuvą įtraukusi į dešimt šalių, kuriose vyksta daugiausia įtartinų sporto mačų, kai galimai buvo susitarta dėl rungtynių rezultatų.

„Medžiaga apie tai jau buvo perduota prokuratūrai, bet konkrečių duomenų dabar pasakyti negalime“, – LRT radijo laidai „60 minučių“ sako ji.

G. Dunauskas, paklaustas, ar sukčiaujama futbole, sako, kad negalėtų drąsiai to tvirtinti, nes atliekamas tyrimas, kurį pradėjo Vilniaus apygardos prokuratūra.

„Tas tyrimas, manau, bus gana ilgas procesas ir, kol pasieksime teismą, praeis daug laiko. Bet, remdamiesi duomenimis, kuriuos gavome iš UEFA, įtariame, kad tokių dalykų gali būti“, – neslepia LFF atstovas.

Jo teigimu, UEFA partneris „Sportradaras“ stebi absoliučiai visas oficialias futbolo rungtynes ir fiksuoja tam tikrus nukrypimus lažybų bendrovėse, o paskui ateina UEFA ataskaita, kurioje įvertinti rizikos laipsniai.

Šiuo metu Lietuvoje vieši vienas žinomiausių sporto korupcijos specialistų pasaulyje Declanas Hillas. „Jo teigimu, būtų naivu tikėtis, kad Lietuva niekaip nėra to paveikta, nes šiuo metu Interpolas pradėjęs tyrimą dėl daugiau nei 600 futbolo mačų. Į tokius galimus susitarimus yra įsivėlę daugiau nei 400 sportininkų ir administracijos darbuotojų. Todėl vyksta tyrimai, – pastebi R. Trumpytė. – [...] kadangi šiuo metu neturime duomenų, negalima sakyti, kad Lietuva tikrai įsitraukusi. Tokius duomenis turėsime gruodžio pradžioje.“

Negavus atlyginimo, užsidirbti galima lažybų bendrovėse

Pasak J. Poželos, skaičiuojama, kad nelegalių lažybų rinka Pietryčių Azijoje siekia milijardus dolerių. Tai patvirtina ir R. Trumpytė. Ji pasakoja, kad nusikalstamos grupuotės per tarpininkus (jų yra kelios grandys) pasiekia įvairių Europos šalių sportininkus, pasiūlo jiems didžiulius pinigus ir susitaria dėl tam tikro skaičiaus rungtynių rezultatų. „Tada tas rezultatas pranešamas nusikalstamoms grupuotėms. Ir jos stato lažybų punktuose Azijoje. Taip per lažybų bendroves plaunami pinigai“, – aiškina R. Trumpytė.

Jei sportininkas po kiek laiko nebenori bendradarbiauti, žengti atgal labai sunku, nes prasideda grasinimai ir pan., sako organizacijos atstovė. Kad sportininkai po tokių dalykų sulaukia rūpesčių ir Lietuvoje, patvirtina ir sporto komentatorius Aurimas Budraitis: „Žinau kelerias futbolo rungtynes ir net žinau tokį dalyką, kai turėjo kažkas įvykti ir neįvyko. Tada tie žaidėjai, kurie buvo paprašyti ne pačių švariausių žmonių, turėjo nemažų problemų.“

Paklausta, kodėl sportininkai išvis įsitraukia į nelegalius dalykus, R. Trumpytė tikina, kad dažniausios priežastys – prasta socialinė politika ir atlyginimai: „Tarkim sportininkas Lietuvoje tris mėnesius negauna atlyginimo, ir tada jam net pats treneris pasako „nueikite į lažybų bendrovę, susitarkite ir gaukite atlyginimą, kurio negavote“.

A. Budraitis taip pat mano, kad tokių atvejų labai daug. „Labiausiai įsivėlę tie, kurie negauna atlyginimų – tai faktas. Kai kalbame apie Lietuvą, kaip tiems žmonėms gyventi? Jie yra profesionalai (ar bent jau laiko save profesionalais) ir iš to turėtų valgyti duoną. Bet iš klubų negauna pinigų, tada randa kitų pragyvenimo šaltinių“, – svarsto sporto komentatorius.

Be to, jis atvirai sako, kad užsidirbti lažybų bendrovėse kai kam gali būti visai nesunku: „Tarkim, prieš trejus metus buvo situacija, kai man iš tikrųjų būtų užtekę poros skambučių, kad labai nesudėtingai būčiau galėjęs nusipirkti rezultatą.“

Laukiama Baudžiamojo kodekso pataisų

J. Poželos teigimu, Baudžiamajame kodekse nėra numatyta atsakomybė už šiuos nelegalius dalykus, todėl specialiosios tarnybos negali pradėti tyrimų. Todėl Seimui pateikta iniciatyva, kad už sukčiavimą sporte reikia bausti. „Tikimės, kad, priėmus pataisą, bus užkardytos galimybės sukčiauti sporto srityje“, – kalba iniciatyvos autorius.

Jam pritaria ir G. Dunauskas: „Problema, kad mūsų valstybė neturi teisinės bazės šitam klausimui spręsti. Labai džiugu, kad pagaliau Seimas svarstys projektą ir gal atsiras teisinė bazė, tad tokie nusikaltimai bus išaiškinami.“

LFFA atstovo teigimu, jų svetainėje yra karštoji linija, per kurią gali kreiptis bet kas ir pateikti įvairiausią informaciją. „Bet tai neoficialus šaltinis. Todėl galime atlikti tik vidinį tyrimą, kuris greičiausiai baigsis tik drausminiu įspėjimu“, – apgailestauja G. Dunauskas.