2024 m. Europos čempionato atrankos 6 grupėje lietuviai per šešerias rungtynes tesurinko 2 taškus ir užėmė paskutinę – ketvirtą – vietą.

Įvarčius pelnė A. Malašinskas (26), Gerdas Babarskas (22), Tadas Stankevičius (19), Benas Petreikis (18), Deividas Jovaišas (17), Laurynas Palevičius (11), Mykolas Lapiniauskas (7), Tadas Rasakevičius ir Mindaugas Dumčius (po 6), Karolis Antanavičius (5), Benas Butkus (4), Lukas Simėnas ir Rolandas Bernatonis (po 3), Modestas Štarolis (2), Gytis Šmantauskas, Skirmantas Plėta, Povilas Babarskas ir Giedrius Morkūnas (visi – po 1).

Vokietijos klube „Melsungen“ rungtyniaujantis ir net penkis kartus geriausiu Lietuvos metų rankininku išrinktas A. Malašinskas buvo atviras: nereikia turėti negrįstų iliuzijų ir tikėtis, kad mūsų šalies nacionalinė komanda kaskart pateks į Europos čempionato finalo turnyrą, kaip buvo 1998 ir 2022 m.

– Po sėkmingo 2022 m. Europos čempionato daug kas tikėjosi, kad Lietuvos rankininkai pakartos šį pasiekimą. Tačiau nepavyko įkąsti ne tik grupės favoritams vengrams ir šveicarams – nepavyko pasidalyti po pergalę su autsaidere laikyta Sakartvelo rinktine. Kodėl atrankos turnyras nesusiklostė? – buvo paklaustas A. Malašinskas.

Mums labai reikia žaidėjų, kurie gali blykstelėti ne epizodiškai, bet kelias rungtynes iš eilės.

– Jeigu norime ką nors pasiekti, turime surinkti visus stipriausius žaidėjus, be to, pateikti staigmeną. Tokią, kaip per praeito atrankos ciklo mačą su Islandija. Neseniai žiūrėjau tų rungtynių vaizdo įrašą – norėjau prisiminti, kaip jos klostėsi. Po mačo su islandais mes net nesugebėjome džiaugtis, nes visas jėgas atidavėme aikštėje. Buvo fantastiška dvikova, mums viskas ėjosi kaip iš natų – gerai gynėmės, vartininkai gelbėjo, Jonas Truchanovičius tempė į priekį sunkiose situacijose. Tačiau dažniau būna taip: kauniesi iš širdies, net nebeturi jėgų išeiti iš aikštės, bet esi pralaimėjęs dešimties įvarčių ar didesniu skirtumu. Mes nesame elito komanda ir, norint laimėti, dar turi lydėti sėkmė. Kitaip nėra šansų. Jeigu nori gero rezultato su favoritais, tą dieną turi sukristi visos dedamosios – kad visi būtų sveiki ir galėtų padėti rinktinei, kad viskas sektųsi, o varžovui būtų juoda diena. Jeigu ko nors iš mano išvardytų dalykų trūksta, gali kopti į kalną kiek tinkamas, bet viršūnės nepasieksi.

Revanšas: trenerio A. Savukyno vadovaujama rinktinė pasidalijo po pergalę tik su kartvelais. / rankinis.lt nuotr.

– Nė kartą atrankos rungtynėms nepavyko suburti visų stipriausių rankininkų. Ar nėra tinkamos pamainos, kuri būtų pajėgi iškovoti pergalių?

– Su didele pagarba visiems rinktinės žaidėjams ir trenerių, personalo, federacijos darbuotojų pastangoms, tačiau, kai žaidžiame be dviejų pagrindinių gynėjų, labai sunku tikėtis gero rezultato. Jeigu tik iškrinta kuris nors iš mūsų lyderių, turime labai mažai galimybių laimėti, nors kovojame, kiek galime.

– Vengrijos ir Šveicarijos rinktinių branduolį sudaro Čempionų ir Europos lygose, stipriuose nacionaliniuose čempionatuose rungtyniaujantys rankininkai. Tačiau nemažai mūsų komandos žaidėjų atstovauja užsienio šalių žemesnių lygų ekipoms arba žaidžia Lietuvoje, kur rankinio klubai neprofesionalūs. Ar per rinktinių rungtynes labai jaučiamas tarptautinių varžybų patirties trūkumas?

– Mūsų rinktinės rezultatai skaudūs, bet reikia žiūrėti tikrovei į akis. Žemesnėse lygose rungtyniaujantys rankininkai niekada nežais Europos turnyruose. Stipriausi Lietuvos klubai Europos turnyrų abejas rungtynes dažniausiai žaidžia svečiuose, nes namuose neturi tinkamų arenų, stokoja finansavimo, kad galėtų paruošti tinkamą pamainą rinktinei ar tokio lygio rankininkų, kurie papildytų aukšto lygio užsienio klubus. Kada pastarąjį kartą Lietuvos rankinio klubas žaidė Europos turnyro grupių varžybose? Tai buvo 2008–2009 m. sezoną, kai dar pats atstovavau Kauno „Granitui“ ir Čempionų lygos grupėje kovojome su prancūzų klubu „Chambery“, slovėnų – „Celje“, švedų – „Hammarby“. Tik tokio rango varžybose kaupiama tarptautinė patirtis. Kiek Vengrijos rinktinės rankininkų žaidžia Čempionų lygoje, kurioje rungtyniauja du šios šalies klubai? Kiek Šveicarijos rinktinės žaidėjų rungtyniauja stipriausiame jų šalies klube, kuris nužygiavo iki Europos lygos atkrintamųjų varžybų? Taip pat palyginkime, kiek šveicarų ir kiek lietuvių žaidžia Vokietijos nacionaliniame čempionate – viename stipriausių Europoje. Statistika bus iškalbinga.

– Ar traumos buvo viena iš pagrindinių nesėkmingo atrankos turnyro priežasčių?

– Nebuvo nė vienų rungtynių, kad žaistume stipriausios sudėties. Beveik visais atvejais trūko pagrindinių centro gynėjų. J. Truchanovičiaus nebuvo visą varžybų ciklą, Povilas Babarskas irgi mažai galėjo pagelbėti, galiausiai iš rikiuotės iškrito Gerdas Babarskas. Jeigu Gerdą galėtume pakeisti lygiaverčiu Gerdu, o Joną – kitu tokio paties lygio Jonu, rezultatai būtų kitokie. Tačiau nežinia, ar per ateinančius dešimt metų tokių užsiauginsime. Europos lygoje šį sezoną rungtyniavę Karolis Antanavičius dėl traumos taip pat praleido dvejas rungtynes, o Rolandas Bernatonis rinktinę papildė tik paskutiniame mače.

– Ką pozityvaus paliko šis atrankos ciklas?

– Per paskutines dvejas rungtynes su vengrais ir šveicarais labai maloniai nustebino Benas Petreikis. Jis ėmėsi lyderio vaidmens ir tai jam pavyko. Mums labai reikia tokių žaidėjų, kurie gali blykstelėti ne epizodiškai, bet kelis susitikimus iš eilės. Reikia žaidėjų, kurie imtųsi iniciatyvos vesti visą komandą į priekį. 31-ų Benas jau yra subrendęs rankininkas, turi žaidimo Vokietijos bundeslygoje patirties ir tai vis efektyviau realizuoja rinktinėje. Tikiuosi, tokių žaidėjų atsiras daugiau.

– Rungtynių su šveicarais išvakarėse jums sukako 37-eri. Nekyla minčių dėl tolesnės karjeros rinktinėje?

– Dar nesiruošiu atsisveikinti su mūsų nacionaline komanda. Kol profesionaliai sportuosiu, tol padėsiu rinktinei. Vilkėti jos marškinėlius – ypatingas jausmas. Suprantu, kad nesu jaunuolis ir mano žaidimas lėtėja. Tačiau, kol treneriams ir man pačiam atrodo, kad esu naudingas rinktinei, jaučiu pareigą šaukia atiduoti viską, ką tik galiu geriausio. Kai pajausiu, kad mano indėlis labiau neigiamas nei teigiamas, nedvejodamas padėsiu tašką.

Rezultatai

Lietuva–Vengrija 23:36 ir 31:46, Lietuva–Šveicarija 26:27 ir 20:27, Lietuva–Sakartvelas 18:32 ir 35:27.

Turnyro lentelė

1. Vengrija  5  0  1  226:168  10

2. Šveicarija  4  0  2  163:161  8

3. Sakartvelas  2  0  4  156:174  4

4. Lietuva  1  0  5  153:195  2

„Euro 2024"

2024 m. Europos vyrų rankinio čempionato finalo turnyro dalyviai: Vokietija, Ispanija, Švedija, Danija, Austrija, Bosnija ir Hercegovina, Kroatija, Čekija, Farerų salos, Prancūzija, Sakartvelas, Graikija, Vengrija, Islandija, Juodkalnija, Nyderlandai, Šiaurės Makedonija, Norvegija, Lenkija, Portugalija, Rumunija, Serbija, Slovėnija, Šveicarija.