Regbio federacijos prezidentui entuziazmas svarbesnis už pinigus

Sporto pasaulyje jau senokai sklando sparnuota frazė: „Futbolas – tai džentelmenų sportas, kurį žaidžia chuliganai, o regbis yra chuliganų sportas, kurį žaidžia džentelmenai.“ Jau metus Lietuvos regbio federacijai (LRF) vadovaujantis Rytis Davidovičius ilgą laiką žaidė futbolą, tačiau į regbį pasuko būtent tada, kai pajuto profesionalų futbolo minusus – komercializaciją ir nešvarius užkulisius. Lietuvoje regbis yra ne profesionalų sportas, todėl į regbio šeimą įsitraukiantys žmonės ir aikštėje, ir už jos ribų yra varomi entuziazmo ir gerų intencijų, o ne finansinių laimikių.

- Praėjo beveik metai, kai esate LRF prezidentas. Kodėl sutikote užimti šias pareigas?

- Iki tol gyvenau futbolu. Jį žaidžiu nuo trejų metų, tačiau dabar tai jau mėgėjiška veikla. Esu įsitikinęs, kad pats švariausias, pats sveikiausias yra mėgėjų sportas.

Prieš kelerius metus dideli pinigai, futbolo komercializacija, nešvarūs žaidimai mane pastūmėjo atsitraukti nuo profesionalų futbolo. Kaip tik tuo metu vienas draugas rekomendavo atkreipti dėmesį į regbį, kur šių dalykų nėra ir gerokai daugiau daroma iš širdies. Pradėjau domėtis, susitikau su regbio žmonėmis, pradėjome kartu dirbti, kol pagaliau vieną dieną turėjome spręsti regbio veiklos valdymo Lietuvoje klausimą. Teko prisiminti posakį: „Arba darai rimtai, arba apskritai nedarai“. Pasitaręs su šeima ir su pačiu savimi, nutariau pasirinkti pirmąjį variantą.

Aš pats niekada nesu žaidęs regbio, tačiau gyvenu sportu, turiu verslo, projektų valdymo patirties. Tad tai, kad nežaidžiau regbio, manau, yra mano didelis pranašumas, leidžiantis į šį žaidimą žvelgti kaip į procesą, kurį reikia suvaldyti ir įgyvendinti padedant kitiems žmonėms. Taip gimsta pasitikėjimas kitais, komandinis darbas.

- Koks per šiuos metus jums pasitaikė didžiausias iššūkis?

- Neabejotinai, didžiausias iššūkis – suvienyti visus regbio žmones vienam tikslui, bendram darbui. Šio sporto srityje dirbantys žmonės yra didžiuliai savo darbo entuziastai. Daugumai jų atrasti talentą, nugalėti yra daug svarbiau nei pinigai. 99 proc. žaidėjų negauna atlygio už tai, kad kovoja aikštėje. Savo širdimi, jėga, noru, ryžtu jie pasiekia neįtikėtinų rezultatų. Jie treniruojasi po darbų, o ruošdamiesi rinktinės kovoms ima atostogas darbuose ir skiria tą laiką pasirengti. Žinoma, jau turime ir keletą profesionalių regbininkų, tačiau jie yra tik keli iš dviejų tūkstančių, žaidžiančių regbį. Regbio žmonės turi be galo didelę širdį.

Visi šie žmonės mėgsta šį sportą, jam aukojasi, turi savo idėjų, o mūsų, vadovų, darbas – juos sujungti ir siekti, kad regbis gyvuotų ir klestėtų.

- Kokius svarbiausius pokyčius įvardytumėte Lietuvos regbio pasaulyje šiais metais?

- Jau prieš metus buvo aišku, kad maža regbio bendruomenė gali pasiekti daugiau tik suvienydama jėgas. Tad didžiausiu pokyčiu pavadinčiau vėl bendrą Lietuvos tradicinio regbio čempionatą. Prieš dvejus metus dalis klubų įkūrė atskirą Lietuvos čempionatą ir tai tapo grėsme paties žaidimo vientisumui. Džiaugiuosi, kad asmeninės ambicijos buvo paliktos nuošalyje, siekiant bendro tikslo.

Džiugu pastebėti ir pokyčius rinkodaros bei komercijos srityse. Gerokai padidinome pajamų dalį iš privačių investuotojų, taip sumažindami priklausomybę nuo valstybės institucijų ir Tarptautinės regbio federacijos. Manau, tai pavyko padaryti dėka dirbusių žmonių profesionalumo ir, svarbiausia, požiūrio. Dažna sporto organizacijų problema ta, kad jos pas investuotojus eina prašyti paramos, bet negalvoja, kaip uždirbti visiems kartu. Regbio federacijoje mes visuomet dirbame, kad investuotas litas investuotojui uždirbtų bent pusantro. Dar vienas svarbus žingsnis – maksimalus skaidrumas. Bene pirmas veiksmas, kurio ėmėmės, susitarėme su auditorių įmonės KPMG teisininku Andriumi Budvyčiu dėl veiklos audito, o nariai reguliariai gauna veiklos ataskaitas.

Gana akivaizdūs pokyčiai vyksta ir pagrindinėse šalies rinktinėse. Treneriai diegia naujoves, atsiskleidžia naujų talentų.

- Šiais metais pagrindiniu federacijos rėmėju tapo „Lietuvos paštas“, kitiems metams sutartį pasirašė „Vičiūnų įmonių grupė“. Ar labai sudėtinga pritraukti solidžius rėmėjus, kad atkreiptų dėmesį į regbį?

- Žinoma, kad sudėtinga. Rinkoje vyksta arši konkurencija dėl kiekvienos investicijos. Tačiau, matydamas mūsų pokyčius ir vystymąsi, aš nusiteikęs optimistiškai. Kaip minėjau, mūsų didžiausias pranašumas, kad mes su rėmėjais kalbame ne kaip su labdaros ar paramos davėjais, bet kaip su investuotojais. Mums, kaip ir jiems, svarbu, kokia yra kiekvienos investicijos vertė. Labai džiaugiuosi, kad tokios solidžios įmonės, kaip „Lietuvos paštas“ bei „Vičiūnų įmonių grupė“, tiki Lietuvos regbiu.

- Kokie svarbiausi regbio renginiai vyks Lietuvoje?

- Ateinantys metai bus kupini iššūkių. Lietuvoje planuojame rengti net tris Europos turnyrus. Tai septynetų regbio vyrų ir moterų Europos čempionatai, kuriuose dalyvaus net 400 sportininkų iš 20 šalių, ir jaunių (iki 17 m.) keturių komandų tarptautinis turnyras. Remiantis atlikta studija, šie turnyrai Lietuvos ekonomikai sugeneruos apie 600–700 tūkst. litų tiesioginių pajamų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių