Savivertės dalis

Mūsų visuomenėje vis dar įprasta, kad moteris rūpinasi vaikais, vyru, tėvais, giminaičiais, tačiau neturi laiko, o dažnai ir pamiršta pasirūpinti savimi. Nereta net ir nežino, ką reiškia rūpintis savimi, nes labiau už save myli kitus.

Mokymų ir psichologinio konsultavimo centro psichologė Gintarė Jurkevičienė teigia, kad mylėti save labai svarbu, nes nuo pagarbaus bei atjauta paremto požiūrio ir elgesio su savimi priklauso labai daug dalykų. Jei nesame taikoje su savimi, negalime ir su kitais žmonėmis bendrauti su meile ir pagarba.

Anot psichologės, mylėti save reikia visose gyvenimo situacijose, esant bet kokioms aplinkybėms. O ypač tada, kai atsiranda sunkumų ar ištinka krizė. Tuomet reikia ne graužti ir kaltinti save, o palaikyti ir paskatinti. Deja, žmonės, susidūrę su problemomis, dažnai elgiasi priešingai – yra linkę save menkinti, spausti ir kritikuoti.

Tad ką reiškia mylėti save? "Meilė sau yra savęs vertinimo sudėtinė dalis. Savivertė susideda iš pasitikėjimo savimi, t.y. tikėjimo, kad esi kompetentingas įveikti gyvenimo iššūkius, ir meilės sau, t.y. priėmimo savęs tokio, koks esi", – paaiškina G.Jurkevičienė.

Požiūrį reikia keisti

Gyventi galima visaip. Gerai gyventi dažnai reikia mokytis. Tad skatinu nebijoti ir investuoti į geranoriško santykio su savimi kūrimą.

Meilė sau, psichologės nuomone, turėtų apimti kelis svarbiausius aspektus.

Visų pirma – meilę ir pagarbą savo kūnui. Juk kūnas yra tikrieji mūsų namai, todėl rūpintis savo kūnu ir patenkinti jo poreikius yra būtina. "Išmintinga moteris supranta, kad yra per protinga rūpintis vien tik savo išvaizda, bet ir ne tokia kvaila, kad būtų apsileidusi", – sako pašnekovė.

Meilė savo kūnui turėtų apimti tinkamą mitybą. Čia dažniausiai reikia išlaviruoti tarp "myliu save, tad valgau viską, ko noriu, kiek noriu ir kada noriu" ir "myliu save, todėl privalau nuolat palaikyti formą, sveikai maitintis".

Svarbus ir reikiamas fizinis aktyvumas. Vėlgi – būtina išlaviruoti tarp nuolatinio sportavimo ir tingėjimo, nes "aš ir taip sau patinku". Dėmesys turi būti skiriamas ir tinkamam poilsio ir darbo režimui, pagarbiam požiūriui į savo kūno formas, svorį, ūgį, išvaizdą.

Sąlyga: psichologė G.Jurkevičienė primena, kad „mylėti“ yra veiksmažodis, todėl norint pamilti save reikia pastangų. Gintarės Jurkevičienės asmeninio archyvo nuotr.

"Svarbiausia šitoje laviravimo karuselėje nepamiršti įsiklausyti į savo kūną ir jo siunčiamus signalus. Kiekvienas žmogus yra kitoks, todėl tai, kas tinka vienam, kitam gali būti net kenksminga", – sako psichologė.

Būtina nepamiršti meilės ir pagarbos savo mintims. Anot G.Jurkevičienės, juk nesakote savo draugei: "tu visiška vėpla", "tu stora kaip kiaulė", "tu nieko neverta". Tačiau įžeidinėti save mums atrodo visiškai normalu ir įprasta. Norint gerai jaustis, reikėtų iš pradžių bent stebėti savo mintis ir suabejoti visa sau išsakoma kritika, paieškoti realių faktų, kurie įrodytų, ar iš tikrųjų esate vėpla ar negraži.

Dar labai svarbi meilė ir pagarba savo emocijoms, vidinei savijautai. Mūsų pačių išgyvenami ir pastiprinami jausmai sukelia mums pragarą. Nerimas ir pyktis, psichologės teigimu, yra emocijos, kurios praeina savaime, tačiau kaltė, gėda ir liūdesys gali augti ir augti, jei tik mes jiems leisime. Tai emocijos, kurios mus suparalyžiuoja, suvalgo mūsų energiją ir neleidžia džiaugtis gyvenimu. Šios toksiškos emocijos gali mus kankinti metai iš metų, todėl svarbu išmokti su jomis susidoroti ir gyventi toliau.

"Klysti yra žmogiška, todėl svarbu puoselėti meilę ir pagarbą savo veiklai ir poelgiams, – sako pašnekovė. – Jei padarei klaidą, tai tik įrodo, kad esi žmogus. Tavo pasirinktas sprendimas buvo tuo metu geriausias. Taigi, reikia ugdyti gebėjimą su meile ir pagarba priimti viską, ką padarei gyvenime, o iš klaidų svarbu gebėti pasimokyti, o ne palūžti ir graužtis. Tai labai svarbu norint gyventi kokybiškai."

Mylėti galima išmokti

G.Jurkevičienės teigimu, meilė sau yra suvokimas, kad esame verti visa ko geriausio. Nemeilė sau, anot psichologės, yra tik išmoktas požiūris į save. Kaip išmokome savęs nemylėti, negerbti savęs ar savimi nepasitikėti, taip galime išmokti ir labiau save mylėti.

"Norint labiau mylėti save, pirmiausia reikia įsisąmoninti, kad "mylėti" yra veiksmažodis, ir mes turime daryti tam tikrus dalykus sau ir dėl savęs, – sako G.Jurkevičienė. – Pamilti save gal padėtų toks įsivaizdavimas: jei aš būčiau savo pačios vaikas, kaip su savimi elgčiausi? Ar įžeidinėčiau, kaltinčiau dėl praeities klaidų, maitinčiau nesveiku maistu, versčiau bendrauti su bjauriais žmonėmis?"

Nereikia sakyti, kad mylėti ir rūpintis savimi trūksta laiko, nes yra gausybė aplinkinių, kuriais iš pradžių reikia pasirūpinti. Anot pašnekovės, tai – ne argumentas. Save mylėti reikia visą laiką, esant bet kokioms gyvenimo aplinkybėms. Savęs aukojimas kitiems labai dažnai kaip tik parodo mūsų egoizmą, nes yra lydimas minčių: "jie be manęs prapultų", "niekas kitas negali taip gerai pasirūpinti viskuo, tik aš".

"Jei mes nepapildome savo energijos, ramybės, meilės vidinių indų, tuomet jie būna tušti, o iš tuščio indo mes nieko negalime įpilti kitiems. Todėl labai svarbu rūpintis savimi, norint tinkamai pasirūpinti kitais", – sako psichologė.

Tiesa, ji neneigia, kad kartais po meile sau slepiasi savęs lepinimas ir slaptas kenkimas sau. Tarkim, juk aš save myliu tokią, kokia esu, tad man nereikia sveikai maitintis ir judėti, man nebūtina stengtis dėl santykių su kitu žmogumi – tegul kiti stengiasi ir taikosi prie manęs. Toks požiūris nėra meilė sau. Tai yra tinginystė, dangstoma meilės sau kauke.

Sudėtingomis gyvenimo sąlygomis meilė sau tampa ypač svarbi, nes mes sau tampame pagrindiniais, o kartais ir vieninteliais ramsčiais.

"Gyventi galima visaip. Gerai gyventi dažnai reikia mokytis. Tad skatinu nebijoti ir investuoti į geranoriško santykio su savimi kūrimą. Tam tinka ir knygos, ir kursai, grupinė ar individuali terapija. Arba viskas viename", – sako G.Jurkevičienė.

Norint labiau mylėti save, reikia:

• pasirūpinti savimi (laiku pavalgyti, pakankamai išsimiegoti ir pan.),

• apginti save / savo poreikius,

• teigiamai su savimi kalbėtis,

• priimti save tokius, kokie esame,

• užtikrinti savo saugumą (vairuoti saugiai, sveikai maitintis, tikrintis sveikatą),

• atleisti sau už padarytas klaidas,

• pagirti save,

• gerbti savo kūną,

• nelepinti savęs, jei tai kenkia,

• nereikalauti meilės iš kitų,

• skirti laiko savo pomėgiams,

• skirti pinigų savo interesams,

• jaustis ramiai savame kūne, su savo mintimis ir emocijomis bei elgtis sau palankiausiu būdu.