- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Socialiniame tinkle „TikTok“ tarp paauglių plinta nauja tendencija – užsidėję pūkuotą uodegą, gyvūno veidą imituojančią kaukę vaikai laksto keturiomis. Kai kuriems tai tik pramoga, tačiau daliai jaunuolių tai jau tampa kasdienybe. Tendencija ypač paplitusi Jungtinėje Karalystėje, tačiau tokių apraiškų pastebima ir Lietuvoje. Ar tėvams derėtų susirūpinti?
„Nemalonu žiūrėti, kad tokiais dalykais užsiima“, – šnekėjo pašnekovas.
„Labai keistai atrodo“, – teigė pašnekovė.
Merginos tokių gyvūnais persirengusių vaikų jau matė ir čia – Lietuvoje.
„Kudirkos aikštėje“, – pabrėžė pašnekovė.
„Aš atsimenu, kad kažkada seniau „Oze“ bėgiojo, bet dabar nemeta, nes vis tiek algoritmas kiekvieno žmogaus skirtingas“, – pasakojo mergina.
Ši tendencija ypač populiari Jungtinėje Karalystėje – vaikai filmuoja save skirtingoje aplinkoje. Elgiasi taip, kaip būdinga keturkojams, o visu turiniu dalijasi „TikTok“ platformoje.
Pašnekovas, paklaustas, ar pačiam nebuvo noro įsitraukti, atsakė: „Na, dar nebėgioju su kauke.“
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Užsienyje toks vaikų užsiėmimas sulaukia nemažai kritikos. Komentaruose žmonės reiškia susirūpinimą, esą šiems vaikams reikia psichologo pagalbos.
„Manau, kad jau čia visai verčiasi pasaulis. Tuoj nebežinosime, kuo mes norime būti iš viso. Jau, kad lyties neturime, turbūt susigalvos kažkada, kad būti beždžione norės“, – nurodė vyras.
Tarp paauglių paplitusiu judėjimu jau domisi ir Lietuvos psichologai. Pabrėžia, kad yra kelios šio judėjimo rūšys. Viena jų – furiai.
„Šio judėjimo atstovai save labiau suvokia kaip kitų gyvūnų personažus“, – pabrėžė psichologė-psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė.
O štai terijais save pristatantys ne tik įsikūnija į gyvūnus, bet ir jaučiasi jais esantys iš prigimties. Anot psichologų, vaikus tokie pojūčiai aplanko ne be priežasties.
Pasislėpęs po kauke aš galiu pailsėti, galiu save kitaip išreikšti ir pabūti visai kažkuo kitu.
„Realiame gyvenime turi kažkokių sunkumų. Pavyzdžiui, patyčios, kas visai gali būti, ar sunkumai su tėvais. Pasislėpęs po kauke aš galiu pailsėti, galiu save kitaip išreikšti ir pabūti visai kažkuo kitu“, – šnekėjo S. Vizgaudienė.
Girdėti apie naują tendenciją teko ir Lietuvos mokyklų vadovams. Atvejai mūsų šalyje pavieniai, tačiau tai vertina kaip saviraiškos laisvę, kol ji neperžengia ribų.
„Mokykla turėtų ugdyti esmines demokratijos vertybes, kad esame laisvi tiek, kiek netrukdome kitiems. Staiga sugalvoja, kad jis nori kandžiotis ir draskytis, reikėtų tuos dalykus užkardyti“, – aiškino Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Vaikų saugumo internete ekspertė sako, kad nenuostabu, jog vis daugiau vaikų į tokius judėjimus įsitraukia.
„Visi algoritmai veikia taip, kad parodytų kiek įmanoma labiau įtraukiantį ir kartais net šokiruojantį turinį, kad suaugęs ar vaikas praleistų tame turinyje kuo daugiau laiko“, – nurodė „Telia“ įvairovės ir įtraukties vadovė Julija Markeliūnė.
Anot ekspertės, neužtenka rūpintis tik fiziniu vaiko saugumu. Svarbu stebėti, ką jis žiūri ir kiek laiko praleidžia socialiniuose tinkluose.
Štai Rusija jau rengia įstatymo projektą, kuriuo siūlo uždrausti tarp jaunimo plintančią įsikūnijimo į gyvūnus kultūrą. Lietuvos specialistai teigia, kad tėvams nėra ko nerimauti, pataria daugiau bendrauti su vaiku, o draudimai – blogiausia išeitis.
„Ar vaikas pilnai išlaiko tokią žmogiško gyvenimo kokybę, ar jis mokosi, ar jis atlieka savo pareigas, ar atsakomybės niekur nedingsta. Visas žmogiškas gyvenimas gali būti, o personažas tik šalia“, – aiškino S. Vizgaudienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nevenkite kalbėti apie pavojus – tai gali išgelbėti vaiko gyvybę
Vaikams vis mažiau būnant namuose ir daugiau laiko leidžiant su draugais ir būreliuose, tėvai neretai jaučia nerimą dėl jų saugumo. Kai su vaiku nepavyksta susisiekti telefonu, tėvams kyla įtampa – galbūt jis pakliuvo į pavojingą situacij...
-
Blogos nuotaikos vengti nebūtina?
Rudens sezonui perkopus į antrą pusę, daugelis pastebi pakitusią emocinę būseną. Specialistai mano, kad tokiu metų laiku depresyvios nuotaikos išvengti įmanoma, tačiau žmonės turi išmokti priimti esamą būseną. ...
-
Kaip kalbėti su vaiku apie netektį ir mirtį?4
Suprantama, kad tėvai nori matyti tik linksmus ir laimingus savo vaikus ir kuo ilgiau apsaugoti juos nuo skaudžių temų ir įvykių. Tačiau augdamas vaikas neišvengiamai su jais susidurs ir patirs, kad tam tikros situacijos kinta ir reikia prie jų ...
-
Savaitgalį – rodyklių sukimas: kokį poveikį daro sveikatai?24
Šį savaitgalį, naktį iš šeštadienio į sekmadienį, laikrodžio rodyklės bus sukamos viena valanda atgal. Nors būta įvairių diskusijų apie tai, kad reikėtų nustoti kasmet sukti rodykles (dėl to šiemet parašy...
-
Trapus kelias į laimę: vyrų ir moterų skirtumai
Laimė yra tai, ko mes ieškome bet kokioje gyvenimo situacijoje, ir nesvarbu, ką darytume, – žygdarbius ar visiškas nesąmones, tikime, kad tai padarys mus laimingus. Tačiau dažnai net ir pasiekę savo išsvajotos karjeros auk&sca...
-
Apsimetėlio sindromas: kas tai ir kaip atpažinti?1
Kad ir kiek daug gyvenime pasiekėte, vis vien jaučiatės nevertas gaunamo dėmesio, įvertinimų ir pripažinimo? Jums vis atrodo, kad nieko ypatingo nenuveikėte? Gali būti, kad patiriate apsimetėlio sindromą. ...
-
Šeima – tarsi universitetas, kuriame mokomės iš artimųjų1
Konfliktai šeimoje, darbe, su partneriu ir vaikais. Nesusikalbėjimas, neįsiklausymas, liūdesys ir pyktis. Santykių kūrimo mokymų ir seminarų autorė, psichologė Ilona Abel sako, kad kai žmogus nebepakelia santykių svorio, yra išeitis. S...
-
O dabar pakalbėkime apie… nieką
Kaip dažnai pagaunate save ar kitus sakant: „nieko nenoriu“, „niekas neįdomu“, „viskas gerai“ ir pan.? Ką iš tiesų sako mūsų vartojami žodžiai „niekas“ ir „viskas“? ...
-
Namų darbų ruoša kartu su vaiku – šaunu ar tabu?
Prasidėjus mokslo metams, tėvams gali kilti klausimas, kiek jiems būtina įsitraukti į vaiko mokslus: ar padėti ruošti namų darbus, tikrinti, kontroliuoti, priminti ir panašiai. Ši dilema dažnai šeimai tampa aktuali vaikui ti...
-
Stresas ar profesinis perdegimas? Skirtumas gali būti mirtinas1
Ar kada esate patyrę būseną, kai atrodo, jog jau viskas, tiesiog visko per daug, daugiau nebegaliu? Ką tuomet galvojote? Kaip šią būseną apibūdintumėte? Ši tema pradeda straipsnių ciklą „Profesiniai konstruktai“, kuriame ...