- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaikų psichologai tvirtina, kad tėvai vis dažniau kreipiasi į gydytojus su klausimais, ar tikrai jų atžalos netoleruoja laktozės, ar neserga depresija, šizofrenija, ar neturi kokių nors įgimtų raidos sutrikimų. Mat esą tarp jaunimo atsirado nauja mada patiems diagnozuoti sau ligas ir tuo didžiuotis. Apie naują paauglių maniją, jos žalą ir kaip reaguoti tėvams LNK žurnalistas kalbėjosi su psichologu Edvardu Šidlausku.
– Teigiate, kad tarp paauglių plinta nauja mada patiems sau diagnozuoti ligas. Gal galite papasakoti plačiau?
– Įvardinčiau tai kaip savotišką maišto kultūrą, kuri buvo būdinga šio amžiaus tarpsnio vaikams visais laikais. Buvo gotai, pankai, hipiai ir t. t. Tai yra tokia raidos stadija, kai aš jau – nebe vaikas, bet dar ir – ne suaugęs. Tik bandau dar pritapti prie to naujo socialinio „rūbo“. Ir dažnai jis daugeliui būna kažkoks nepatogus, per sunkus. Galbūt slegia per aukšta atsakomybės kartelė. Turbūt yra lengviau tiesiog susirasti kažkokią alternatyvą. Susiradus kažkokį vaidmenį, jaunuolis tarsi apsidraudžia, kad jam nereikėtų atlikti privalomų pareigų. Tarkim, ako, serga depresija ar dar kažkuo. Būtų vienas iš paprasčiausių paaiškinimų, kad tai yra tiesiog raida.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kodėl nuo išvaizdos, įvaizdžio pokyčių pereita prie kūno būsenos, nes dabar jaunimas kaip sakote, linkęs sau susigalvoti būtų ir nebūtų ligų?
– Sakyčiau, kinta ne koncepcijos, o jos formos. Taip veikia mada, kuri sukasi kaip užburtas ratas. Turbūt yra lengviau pasakyti, kad aš, tarkim, sergu šizofrenija nei įsiverti šimtą auskarų ar prisidaryti kažkokių tatuiruočių ant kūno. Manau, gal ir nuomonių formuotojai prie to prisideda viešai pareikšdami, kad aš turiu tam tikrą ligą. Sukūręs tokį ypatumą sulaukia ir daugiau dėmesio. O vaikai, žinoma, nesąmoningai tai kopijuoja. Autoriteto galia yra labai įtaigi, ji stipriai veikia tokio amžiaus jaunuolius. Juolab kad mes daug ką priimame nekritiškai, ypač paaugliai.
– Jūs paminėjote, kad tai propaguoja ir dalis visuomenės, ypač tie žmonės, kurie yra dėmesio centre. Bet galima įžvelgti ir pliusų: paauglių kalbos apie tokius sutrikimus paskatino visuomenę garsiai apie tai kalbėti. Jau nebėra gėda pripažinti turint psichikos sutrikimų, kai anksčiau ši tema buvo tabu.
– Taip. Viena iš teigiamų pusių ta, kad vyksta tam tikras destigmatizavimas tų lipinamų „etikečių“. Atsiranda neuroįvairovė, kad yra žmonių su skirtinga psichikos struktūra. Teigiama pusė ta, kad tai paaugliai priima draugiškai, palaiko panašius žmones. Tačiau, kaip minėjau, nėra to kritinio aspekto. Tai – daugiau emocijos, kurios paauglystėje gerokai stipresnės ir vėliau atvėsta. Pasaulį jie mato ir rožinėmis spalvomis, ir kartu negatyviomis, tamsiomis spalvomis.
– Iš kur kyla toks susigalvojimas, kad serga šizofrenija ar depresija?
– Man tai byloja apie vieną paprastą dalyką – meilės trūkumą. Jaunas žmogus nesijaučia gerai savo kailyje ir tinkamai priimtas. Manau, vienas iš atsakymų galėtų būti, kad tokiu būdu norima atkreipti į save dėmesį, kad jį pastebėtų. Tokiu būdu tikimasi sulaukti rūpesčio, meilės, šilumos, atlaidesnio bendravimo. Suteikus iš tiesų tos žmogiškos šilumos, paaugliui gal dingtų noras ieškoti ir tų diagnozių.
– Jeigu vaikas nesulaukia to norimo dėmesio, meilės, kokia žala padaroma paauglio raidai?
– Visą žalos spektrą sunku numatyti, bet, be abejo, toks išmoktas asmenybės „aukos“ elgesys, kad galiu kažko nevalgyti, kas reikalinga, arba kažko nedaryti, skatina ne norą kovoti už save, o, priešingai, – norą pasiduoti. Tai nėra gerai, bet sunku pasakyti, kaip tai paveiks ateityje. Manau, daugiau turės neigiamos įtakos.
– Kokių patarimų duotumėte paauglius auginantiems tėvams? Kaip jiems atskirti, kada vaikas tikrai turi tam tikrų sutrikimų, o kada tik apsimetinėja?
– Reikėtų paminėti, kad daugelis psichinių sutrikimų yra nulemti mūsų kultūros, mūsų aplinkos. Pavyzdžiui, tam tikri valgymo sutrikimai būdingi tik krikščionių civilizacijoje. Japonai, indai to neturi. Nežinau, galbūt čia – naujas reiškinys. Siūlyčiau tėvams priimti tai galbūt kaip tikimybę, nesiginčyti ir nuvesti vaiką pas specialistą, kad įsitikintų, ar tai tariama diagnozė, ar ne.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Psichologai: ši flirto technika pavyks visiems ir beveik visada5
Kai jau savo simpatiją pakviečiame į pasimatymą, atrodo, kad sunkiausia jau padaryta. Tačiau daugeliui tenka susidurti su nemalonia situacija, kai viduryje pasimatymo atsiranda jausmas, kad nieko nesigaus, rašoma ladbible.com portale. ...
-
Ekspertė: šių profesijų atstovai yra linkę į neištikimybę2
Yra daug priežasčių, dėl kurių žmonės būna neištikimi, bet ar kada pagalvojote, kad tam įtakos gali turėti ir jūsų mylimojo pasirinkta karjera? ...
-
Dešimt būdų, kaip pagerinti psichologinę sveikatą
Europos rizikos stebėjimo tarnybos ataskaitos duomenimis, net 50–60 proc. visų atvejų, kai žmonės yra nedarbingi, nulemia darbo aplinkoje patiriamas stresas. Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologė Viktorija Ivanauskaitė siūlo de&scaron...
-
Emocinės gerovės konsultantų paslaugos lieka Kauno rajone6
Kauno rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras kartu su Kauno rajono savivaldybės administracija baigia įgyvendinti projektą „Gerovės konsultantų paslaugų prieinamumo gerinimas Kauno rajono savivaldybėje“. Projekto tikslas buvo Kaun...
-
Per didelis cholesterolio kiekis kraujyje gali prišaukti nerimo sutrikimus ar depresiją?6
Naujausias tyrimas atskleidžia, kad didelis cukraus vartojimas ir riebalų kiekis kraujyje gali jus panardinti į depresiją. ...
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti22
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Ši problema vadinama „santykių žudike“: gali virsti ne tik panieka, bet ir smurtu
Santuokos konsultantė išskyrė vieną pagrindinį ženklą, kuris parodo, kad santykiai veda tiesiai į skyrybas. ...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...