- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujų metų pradžia – pats geriausias laikas įsivertinti senus įpročius ir atsikratyti blogųjų. Psichologas Olegas Lapinas teigia, jog norint tą padaryti pirmiausia reikia suprasti, kodėl griebiamės tam tikro įpročio, o jei šis elgesys pradeda labai kenkti mums patiems ar artimiesiems, kreiptis pagalbos į specialistus.
Ateina kaip draugai, pasilieka – kaip priešai
Pasak vyro, psichologai vengia blogo įpročio sąvokos, nes tai, ar įprotis yra vertinamas kaip blogas, priklauso nuo asmeninio kiekvieno įsitikinimo. Tad blogais įpročiais gali būti laikomi įvairiausi dalykai: nagų kramtymas, besaikis alkoholio ar narkotikų vartojimas, persivalgymas, azartiniai lošimai, „sėdėjimas“ socialiniuose tinkluose ar beldimas pirštais į stalą.
„Neretai pacientai kreipiasi dėl menkos savivertės, kurią ir formuoja blogi įpročiai. Psichologų darbas yra padėti priimti save, sumažinti kaltės jausmą, pagelbėti surasti objektyvų bei sąmoningą požiūrį į tai, kas yra daroma. Nes blogi įpročiai yra pasikartojantys veiksmai, kylantys iš vidinio diskomforto. Pavyzdžiui, jei yra neramu, tuomet gali pasirodyti, kad nagų kramtymas suteikia ramybės. Į šį veiksmą iš pradžių žiūrima kaip į netikėtą išsigelbėjimą. Jis savivertės neliečia, nesukelia vidinės graužaties. Tačiau po kurio laiko imama pastebėti, kad toks veiksmas tampa savitiksliu. Nekramtant nagų, jaučiama nesuprantama įtampa, nerimas“, – apie blogų įpročių susiformavimą kalba psichologas.
Vyras pastebi, kad gimęs gana nekaltai, po truputį kiekvienas žalingas veiksmas tampa asmeniniu šeimininku, ima užvaldyti, o galimybė jį kontroliuoti – mažėja. Taip pradeda svyruoti savivertė: nors teigiame, kad esame stiprūs, viską kontroliuojame, bet, galų gale, pastebime – savęs apgauti nebepavyksta.
Kai matome, kad esame valdomi, o neatlikdami tam tikro veiksmo, nesijaučiame gerai, vadinasi, įprotis jau tapo mūsų dalimi.
„Ir visa tai baigiasi, pavyzdžiui, besaikiu ir reguliariu alkoholio vartojimo, rūkymu, nekontroliuojamu kavos gėrimu. Staiga, nėra cigaretės – imame blaškytis, tampa neramu. Pradedate suprasti, kad būtina padaryti tai, kas tapo įpročiu. Taip gali pradėti formuotis savęs nuvertinimas, prie kurio prisideda ir aplinkiniai, ragindami liautis kramtyti nagus, tuoj pat numesti svorio. Tada, kai veiksmas, iš pradžių atrodęs geras ir mielas, sulaukia priešingos aplinkos reakcijos, tampame silpni“, – pasakoja psichologas.
Kelias sunkus, bet įveikiamas
Pasak psichologo, blogi įpročiai – natūrali mūsų elgesio dalis, kuriai pasipriešinti dar niekam nepavyko. Pašnekovas tvirtina – kova naudos neduoda, nes įpročiai linkę atsinaujinti. Todėl pirmiausia reikėtų suprasti, kodėl renkamės blogus įpročius ir ką tai mums duoda, o tada po truputį juos keisti. Puikus laikas tam – naujų metų pradžia, kuomet ir aplinka, ir kiti žmonės motyvuoja keistis ir tapti geresniais.
„Visi pastebime, kad atsikračiusieji blogų įpročių – tiesiog švyti. Pradeda sportuoti, atsiranda nauji santykiai, kuriamos šeimos. Kai išsilaisviname iš blogų įpročių, randame tai, ką būtent jie turėjo duoti“, – komentuoja psichologas.
Paklaustas, ar lengva pastebėti, kodėl pasirinkome vienokį ar kitokį blogą įprotį, ir ką juo kompensuojame, psichologas nuramina – tai padaryti įmanoma.
„Kai matome, kad esame valdomi, o neatlikdami tam tikro veiksmo, nesijaučiame gerai, vadinasi, įprotis jau tapo mūsų dalimi. Jis tampa būtinu, be jo kyla irzlumas, stresas. Geras sprendimas – stebėti, kada blogo įpročio nereikia, prisiminti, ką tuo metu veikėme, kai jo nesigriebėme. Taip suprasime, kokia veikla ar santykis padėjo pasimiršti“, – sako pašnekovas.
Vis dėlto psichologas atviras – jei įprotis išties žalingas, ypatingai kenkia sau bei aplinkiniams, jo atsikratymo kelias yra ilgas ir vingiuotas.
„Tai padaryti gali būti sunku. Jei blogų įpročių būtų lengva atsikratyti, jų taip nevadintume“, – mano psichologas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Geštalto praktika“: metodai, padedantys pažinti žmogaus vidinį pasaulį
Geštalto terapija – tai humanistinis psichoterapijos metodas, orientuotas į žmogaus gebėjimą suvokti ir integruoti savo jausmus, mintis ir elgesį. Jos tikslas – padėti asmeniui pasiekti didesnį sąmoningumą ir atsakomybę už savo gy...
-
Tyrimas: lietuvių emocinis atsparumas kur kas blogesnis nei Europoje1
Kas antras žmogus Lietuvoje abejoja savo gebėjimu susitvarkyti su iškilusiais sunkumais, o kas penktas jaučia nepasitikėjimą savimi. Tokias tendencijas atskleidė „Tele2“ užsakymu atliktas, kartu su Vilniaus universitetu (VU) parengtas...
-
Po Naujųjų – suaktyvėjęs lietuvių įsitraukimas į hobius: psichologai turi paaiškinimą1
Sausiui prasidėjus, gyventojai stačia galva neria į hobius. Iškart po Naujųjų – užsipildė sporto salės, baseinai, šokių, keramikos užsiėmimai. Tendencija nesikeičia metai iš metų, naujų tikslų įgyvendinimo daugelis gr...
-
Švenčių padarinys – pošventinis liūdesys15
Po švenčių neretai jaučiamės apsunkę ne tik nuo silkės ar baltos mišrainės. Sunkios tampa ir mintys. Kaip sausį nepasiduoti pošventiniam liūdesiui ir vėl grįžti į ritmą? ...
-
Sausis – liūdniausias mėnuo?1
Po švenčių spindesio sausis daugeliui gali atrodyti ir atrodo tamsiausias mėnuo. Kaip išvengti šios sausio mėnesio depresijos? Apie tai LNK žurnalistas kalbėjosi su Žmogaus studijų centro partneriu – psichologu Justinu Buroku...
-
Ekspertė pataria, kaip išmokti „sveikai“ pyktis1
Didysis santykių menas – ne nesipykti, o mokėti išsakyti savo nuomonę ir poziciją be ilgų kivirčų ar durų trankymo. ...
-
Paromis neužmieganti Rūta Survilaitė – atvirai apie nemigą: ir daiktai ima keisti formas22
„Taip atrodo nemiga. Labai prašau plačiai dalintis. Tai svarbu“, – savo feisbuko paskyroje neseniai rašė teisininkė, vertėja, poetė Rūta Survilaitė, savo mintimis besidalijanti ir tinklaraštyje „Margos p...
-
Panika ir panikos priepuoliai – ne tas pats: kaip atskirti ir sau padėti
Dažnai apimti panikos žmonės sutrinka ir nežino, ko girebtis. Kodėl kai kuriuos žmones staiga apima kūną ir protą paralyžiuojantis baimės ir nerimo jausmas? Ar įmanoma kontroliuoti savo elgesį, kai, rodos, širdis iššoks i&scar...
-
Po egle padėkite meilę ir pagarbą vienas kitam
Kalėdų laukimas įaudrina vaiko vaizduotę: vaikas mato naujausių žaislų reklamas, viskas atrodo spalvinga, nauja ir dėl to dar labiau geidžiama. Be to, ir darželyje arba mokykloje vaikai dalijasi įspūdžiais, ko paprašė Kalėdų Senelio ar t...
-
Per šventes slegia vienišumas? Atlikite šiuos paprastus žingsnius
Ne kiekvienas iš mūsų didžiausias metų šventes sutiks būryje draugų ar artimųjų. Tačiau ar iš tikrųjų tai yra blogai ir ar verta vaikytis socialinėje erdvėje piešiamo tobulų švenčių įvaizdžio? Kas svarbiau &...