Mažas atlyginimas nėra laikomas streso priežastimi, bet  darbuotojas, kuris mano, kad uždirba per mažai, yra nepatenkintas, todėl jautresnis ir ne toks atsparus stresui, sako mokslininkai.

Nori susitvarkyti patys

Beveik pusė "Alisa Management Laboratory" bendrovės atliktos apklausos dalyvių – 100 pardavimo vadybininkų – kasdieniame darbe patiria stresą.

Net ir tie, kurie jo nepatiria, kalbėdami apie streso šaltinius, teigė: jei pasitaiko įtampą keliančių situacijų, jos susijusios tik su aptarnaujamais klientais.

"Pardavimo vadybininkai, kurių pagrindinė veikla – bendravimas su klientais, jų įtikinimas įsigyti prekę ar paslaugą, išspręsti kitus su aptarnavimu susijusius klausimus, turėtų būti įgiję užtektinai gebėjimų ir patirties, o šį bendravimą priimti kaip neišvengiamą ir svarbiausią darbo dalį. Tačiau šie darbuotojai klientus įvardija kaip pagrindinį streso šaltinį", – teigia tyrimą atlikusios bendrovės vadovė mokslų daktarė Alisa Miniotaitė.

Į klausimą, kaip organizacija galėtų padėti klientus aptarnaujantiems darbuotojams įveikti stresą, dauguma jų atsakė, kad turi susidoroti patys. Dalis respondentų teigė, kad pagelbėtų dalijimasis konkrečiais konfliktinių situacijų pavyzdžiais ir jų sprendimo būdais, padėtų nuolatiniai mokymai, kaip valdyti stresą, bendrauti su klientais, bendravimą palengvintų supažindinimas su klientų psichologija, galimybė čia ir dabar pasikonsultuoti su kolega, pavyzdžiui, trumpuoju organizacijos numeriu.

Tai – organizacijos rūpestis

Specialistų teigimu, darbuotojas neturėtų manyti, kad jis pats turi susidoroti su stresu. Kai organizacijoje vyrauja sveika atmosfera, darbuotojai žino, kad jų patiriami iššūkiai yra ir organizacijos iššūkiai, su jais susidūrus galima gauti konkrečią pagalbą.

"Jei organizacijai nesvarbu, kad klientus aptarnaujančiam pardavimų vadybininkui kiekvieną dieną po darbo lieka neigiamų emocijų, prisidedančių prie besikaupiančio streso ir nuovargio, didelė tikimybė, kad toks darbuotojas greitu laiku praras motyvaciją ir pasitenkinimą darbu, našumą, mažės lojalumas organizacijai", – nuolat patiriamo streso darbe padarinius įvardijo A.Miniotaitė.

Dar vienas tyrime išryškėjęs dėsningumas – gaunamo atlygio ir patiriamo streso ryšys. Absoliuti dauguma respondentų atsakė, kad atlygis yra svarbus jų būsenai, uždarbis daro įtaką, nuo gaunamo atlygio labai priklauso, kaip jie jaučiasi darbe.

Sudaro trys komponentai

"Mažas atlyginimas pats savaime nėra laikomas streso priežastimi. Tačiau darbuotojas, kuris mano, kad uždirba per mažai, yra iš esmės nepatenkintas darbuotojas, todėl jautresnis, galbūt susiduriantis su finansiniais rūpesčiais asmeniniame gyvenime, vadinasi, ir ne toks atsparus stresui darbe",– įsitikinusi A.Miniotaitė.

Stresinės situacijos susideda iš trijų komponentų: paties įvykio, įvykio traktavimo ir kūno reakcijos. Stresas ir nerimas ypač kyla tada, kai mūsų įtakos zona maža. Iš pradžių mums atrodo, kad mes nieko negalime padaryti, neturime pasirinkimo, o iššūkis yra per didelis.

"Todėl organizacija turi parengti aiškias instrukcijas, kaip darbuotojams elgtis patekus į įvairias situacijas, kaip spręsti specifinius su paslauga ar preke susijusius klausimus ir kartu didinti darbuotojų sąmoningumą – mokyti valdyti stresą bei įvairias kitas sudėtingas situacijas. Didindami savo sąmoningumą, didiname savo įtakos zoną, ir drauge mažiname patiriamą stresą", – pataria A.Miniotaitė.