Mąstantis žemės apvalkalas

Atrodytų, kad tai – iš mistikos srities, tačiau moksliniai duomenys kalba ką kita. 1929 m. rusų mokslininkas Vladimiras Vernadskis rašė apie noosferą: apie tai, kad žmogaus protas keičia gamtą, o tarpininkas tarp žmogaus ir gamtos yra visuomenė. Noosferos sąvoką pasiūlė matematikas, Sorbonos universiteto profesorius Eduardas Lerua (1871–1938), kuris šią proto sferą traktavo kaip mąstantį žemės apvalkalą, formuojamą žmogaus sąmonės.

Mūsų dienų britų biomechanikas Rupertas Sheldrake'as priėjo prie išvados, kad egzistuoja mofogenetiniai laukai, lemiantys viso, kas gyva ar negyva, formas, nes saugo bet kurios rūšies individų patirtį. Tai kolektyvinė gamtos atmintis.

Fizikai taip pat įsitikino, kad egzistuoja atminties zonos. Vienas XX a. atradimų – torsioniniai laukai, svarbiausias informacijos nešėjas visatoje. Žmogaus sąmonė, mintys ir jausmai – taip pat torsioninės prigimties. Mūsų organizmas nuolatos priima ir skleidžia torsioninius laukus, o jų plitimo greitis daug didesnis nei šviesos.

Šie laukai suteikia erdvei atminties. Tai reiškia, kad erdvėje išlieka viskas, ką kada nors spinduliavo žmonės: jų mintys, jausmai, emocijos, fantazijos. Mokslininkai netgi išmoko fotografuoti nematomus pėdsakus, paliktus daiktų ar individų erdvėje po to, kai jų pačių ten nebeliko. Eksperimentais nustatytas įdomus faktas: vieno tipo informacijos traukia viena kitą ir sudaro erdvėje savotiškas informacijos sankaupas arba egregorus.

Giminės laukas

Nuo pat gimimo mus lydi ne tik tėvo ir motinos, bet ir visos giminės energija. Teigiama giminės energija mus apsaugo nuo negandų, o neigiama gali susargdinti ir sukelti kitų problemų. Žmogus be giminės paramos gali netekti gyvybinės energijos, nesusilaukti palikuonių.

Giminės ryšį galima įsivaizduoti kaip energijos srauto apsikeitimą, tai labai galinga jėga. Jeigu ryšys pažeistas – energija yra neigiama. Jeigu giminėje buvo koks nors prakeiksmas, kurį vienas kitam siuntė tos pačios giminės nariai, šis negatyvas veikia dabar gyvenančius giminės narius. Jis gali pasireikšti ligomis, nelaimingais atsitikimais, problemomis, negebėjimu sukurti šeimos.

Kuo geresni santykiai tarp gyvų giminės narių ir kuo geresni santykiai buvo tarp jau mirusių giminės narių, tuo tas palaikymas stipresnis. Tam, kad giminės energija tekėtų laisvai, mūsų protėviai atlikdavo palaiminimo ritualą. Tėvai ir vyresnieji šeimos nariai laimindavo vaikus ir anūkus, kad jiems visada sektųsi.

Anksčiau be tėvų palaiminimo vaikai nesiimdavo jokių svarbių darbų, nes žinodavo, kad palaiminimas – gyvenimo jėga ir stiprybė. Manoma, kad žmogus, kurį palaimino mama, tampa nepažeidžiamas. Palaiminimo esmė yra ta, kad motina aplink savo vaiką sukuria tarsi apsauginį kokoną, kuris apsaugo nuo nelaimių ir visus būsimus žmogaus veiksmus nukreipia tinkama vaga.

Tarsi gerumo debesis

Egregoro palankumas jaučiamas tol, kol žmonės nepažeidžia jo interesų. Bet vos tik jie ima tolti nuo jo, keisti pomėgius, siekius, jis bemat uždaro savo energijos kanalus, žmogų ar šalį užgriūva nesėkmės ir nemalonumai.

Bandydami to išvengti, žmonės nuo seno tikėjo amuletų galia. Krikšto metu vaikui dovanojamas kryželis. Jis suteikia galimybę jį nešiojančiam žmogui prisijungti prie galingojo tikėjimo egregoro, saugo nuo pavojų, nelaimių. Krikšto žvakė taip pat turi amuleto galios – ji gali padėti tais kritiškais momentais, kai vaikas sunkiai serga, yra prie mirties arba ištiktas komos. Jeigu žmogus netiki Dievą ir nepripažįsta jokios religijos, vietoj kryželio ant kaklo jis gali nešioti kitą amuletą.

Tačiau didžiausias amuletas – pozityvios žmogaus mintys. Labai svarbu, kad žmonės stengtųsi savo mintis kontroliuoti, mažiau pyktų ant kitų. Stipri mintis, dar pastiprinta ir emocijomis, gali pažeisti aplinkinių žmonių bioenergetiką. Panašiomis technikomis naudodavosi Amerikos indėnų šamanai, iššaukdami lietų, egiptiečių žyniai – statydami šventyklas, mūsų vaidilos – padėdami kovoti su priešais. Prieš kovą vaidilos atlikdavo grupines vizualizacines meditacijas: įsivaizduodavo karius, grįžtančius iš mūšio lauko su gausiu karo grobiu, sveikus ir laimingus.

Kodėl ypatingai jaučiamės bažnyčioje? Tai biolauko struktūra – kaip debesis, kurio apgaubta minia, turinti vieną tikslą, bioenergetiškai suvienodėja. Žmonės keičiasi energija: tie, kurie jos turi daug, dalies netenka, o tie, kurie stokoja, jos pasiima. Dėl šios priežasties daugelis bažnyčių pastatytos senųjų šventyklų vietose. Žemė – gyvas organizmas, turintis bioenergetinius centrus. Taigi šiose vietose žmogus ypač jaučia ir žemiškos, ir kosminės energijos srautus.

Norite – tikėkite, norite – ne

Tam tikros mintys, emocijos keičia ląstelių struktūrą, taip randasi ligos.

Nuolatinė baimė dėl pinigų trūkumo sukelia stuburo problemas.

Nemeilė priešingai lyčiai – gimdos, prostatos bėdas.

Nemeilė sau – krūties vėžį.

Negalėjimas savęs realizuoti sutrikdo skydliaukės veiklą.

Migrena – stiprių neigiamų minčių įtakos padarinys.

Kai įpykęs žmogus linki savo priešui blogio, tas linkėjimas pakenkia jo paties sveikatai.

Prakeiksmas pažeidžia tą, kuris pats kažkada pasielgė panašiai. Gali būti, kad tai pamoka: žmogus turi patirti tai, ką išgyveno jo auka.