Vieni parlamentarai sako į tokias išmokas žiūrintys skeptiškai, nes nemano, kad dar vieną žmonių grupę reikia įtraukti į valstybinių pensijų sistemą, kiti mano, kad GMP medikai jų nusipelnė dėl savo sunkaus ir pavojingo darbo. Pasiūlymo neremia nei socialinės apsaugos ir darbo ministrė, nei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas.   

Valstybinių pensijų įstatymo pataisas, kuriomis siūloma įteisinti GMP personalo valstybines pensijas, Seime registravo penki valdančiųjų ir opozicijos parlamentarai.  

Pataisos numato, kad GMP brigadų personalo valstybinės pensijos būtų skiriamos medikams, pripažintiems nedarbingais ar iš dalies darbingais. Taip pat numatytos ir našlių bei našlaičių pensijos. 

Tokia pensija siektų maždaug 300 eurų – 40 proc. per paskutinius penkerius jų darbo metus gautos vidutinės algos.

„Pensijos labai artimos kitų spec. tarnybų pareigūnų, be kurių negali apsieiti joks ekstremalus įvykis“, – BNS teigė vienas pataisų autorių, Sveikatos reikalų komitete dirbantis demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Tomas Tomilinas.  

„Valstietis“ Aurelijus Veryga BNS sako pritariantis, kad GMP brigadų darbuotojai gautų valstybines pensijas: „Reikia pasirūpinti jais, kaip kitais pareigūnais. Jie irgi susiduria su rizikomis, nes važiuoja į vietas, kur būna agresyvių žmonių, apsvaigusių“.  

Reikia pasirūpinti jais, kaip kitais pareigūnais. Jie irgi susiduria su rizikomis, nes važiuoja į vietas, kur būna agresyvių žmonių, apsvaigusių.

Konservatorė Jurgita Sejonienė mano, kad tokioms pensijoms gali prireikti daugiau negu 10 mln. eurų.

„GMP darbuotojų struktūra pagal amžių yra labai nepalanki. Yra daug vyresnio amžiaus darbuotojų ir, matyt, jie pageidautų tokios išankstinės pensijos“, – BNS teigė J. Sejonienė.  

Pasak jos, mokėdama tokias pensijas Lietuva nebūtų išskirtinė, nes analogiškos išmokos yra daugelyje šalių.

Tuo metu Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė pabrėžė, kad per kolektyvines derybas reikia gerinti jų darbo sąlygas, o ne mokėti valstybines pensijas.

Pasak jo, valstybinės pensijos yra ydingas būdas, kuriantis nelygiateises sąlygas tarp kitų profesinių grupių, kurių darbo sąlygos sudėtingos, įtemptos bei rizikingos.

„Paprastai į valstybinių pensijų sistemą įtraukiami asmenys, kurių veikloje galioja nemažai suvaržymų ir ribojimų. Pareigūnai negali dirbti kito darbo, jiems keliami reikalavimai dėl sveikatos, fizinio pasirengimo, amžiaus“, – teigė jis. 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė BNS teigė esanti už tai, kad žmonės, nesvarbu, kokį darbą dirbtų, gautų motyvuojantį atlygį ir darbo sąlygas.

„Valstybinės pensijos ir šiaip yra į visas puses išplėsta priemonė, kuri tapo kaip papildoma socialinė garantija ir man neramu, kad sykiais ji bando pakeisti atlyginimą, kai nekeliami atlyginimai, o tikimasi, kad bus tos valstybinės pensijos kaip kompensacijos“, – BNS sakė M. Navickienė.

Pasak jos, tokioms išmokoms biudžete reikės numatyti lėšų, o jų 2024 metų biudžeto projekte nėra. 

„Turime leisti lėšas pasvertai. Ar manome, kad dabar 10 mln. eurų ar net daugiau į šitą dalį yra vertingiausia investicija? Reikia žiūrėti į 2025 metų perspektyvą“, – tvirtino ministrė.

„Diskusija gali būti, visi turėsime savų argumentų. Bet diskusijas palikčiau ateičiai“, – pridūrė ji.

Dabar skiriamos pirmojo ir antrojo laipsnių, nukentėjusiųjų asmenų, pareigūnų ir karių, mokslininkų, teisėjų ir prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos.