Daugumoje Vakarų pasaulio valstybių, tarp jų ir Lietuvoje, populiarėja ne šiuolaikiniai gydymo būdai arba alternatyvioji medicina. Pavyzdžiui, ajurveda, akupunktūra, apiterapija ir kitos medicinos sritys, kurios Rytų šalyse laikomos tradicinėmis. Beje, stebima, kad Lietuvos gyventojai vis daugiau vartoja maisto papildų ir nereceptinių vaistų. Vis dėlto klausimas, ar užsiimti savigyda yra saugu, lieka atviras.

Prof. Eduardas Tarasevičius teigia, kad 2012 m. JAV atlikto tyrimo metu buvo nustatyta, kad net 40 proc. amerikiečių per paskutinius dvylika mėnesių naudojosi alternatyvios medicinos paslaugomis, o net 17,7 proc. amerikiečių naudojo maisto papildą, kurio sudėtyje nebuvo vitaminų ir mineralų. Labiausiai medikus stebina ir neramina tai, kad beveik 70 proc. šių pacientų savo gydytojui neprasitarė apie naudojamus alternatyvius produktus ar procedūras.

Kito tyrimo metu (Eisenberg et.al. JAMA 1998) pacientai buvo apklausti, kodėl nepasakoja savo gydytojui apie kitus savigydai skirtus produktus, kuriais naudojasi. Dauguma iš jų nurodė, kad „gydytojui tokią informaciją nebūtina žinoti“ (61 proc.), „gydytojui tai nesvarbu“ (60 proc.), „tai ne gydytojo reikalas“ (31 proc.), „gydytojas to nesupras“ (20 proc.).

Pastaraisiais dešimtmečiais vis daugiau pacientų siekia dalyvauti priimant gydymosi sprendimus ir derinti šiuolaikinius bei tradicinius gydymosi būdus. JAV ir Vakarų Europos šalyse maisto papildus kasdien vartoja 80 proc. gyventojų (PSO, 2002 m. duomenys).

Tradicinius ir savigydai naudojamus sveikatos produktus dažniausiai renkasi pacientai ligų prevencijos arba negalavimų mažinimo tikslais. Juk dažnas iš mūsų pavasarį stipriname imunitetą vitaminu C ar vitaminų kompleksu, trūkstant energijos griebiamės ženšenio, sportuojant amino rūgščių, o peršalus žolinių preparatų. Pastebima, kad nereceptiniai vaistai, maisto papildai ar vaistažoliniai preparatai gali turėti įtakos kitiems mūsų vartojamiems vaistams. Taip pat gali būti netinkami prie tam tikrų ligų ar būklių, todėl vartojant šiuos produktus, ypač ilgesnį laiką, būtina pasitarti su kvalifikuotu sveikatos priežiūros specialistu.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto lektorė Dr. Jurgita Daukšienė teigia: „vaistininkas yra lengviausiai pasiekiamas sveikatinimo specialistas su kuriuo pacientai dažniausiai tariasi priimdami savigydos sprendimus“. Pasak jos, vaistinėse šalia visuotinai pripažintų vaistų prekiaujama ir maisto papildais bei kitomis savigydai ar ligų prevencijai skirtomis vaistinės prekėmis, tad farmacijos specialistas yra labiausiai įsigilinęs į šių produktų vartojimo subtilybes.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) teigimu, visapusiškas ir holistinis požiūris į pacientą ir tradicinių bei šiuolaikinių žinių derinimas padeda pasiekti maksimalių terapinių rezultatų.

Būtent dėl to šiandien farmacijos specialistai siekia įgyti kuo daugiau žinių apie alternatyvius savigydai naudojamus sveikatos produktus. „Gebėjimas perduoti šias žinias pacientams yra labai svarbus kasdienėje profesinėje farmacijos specialistų veikloje", - teigia Vytauto Didžiojo universiteto profesorė Ona Ragažinskinė. Ji primena, kad šį savaitgalį farmacijos specialistams Klaipėdoje yra organizuojama ypač svarbi tarptautinė-mokslinė-praktinė-konferencija šioms žinioms ir gebėjimas pagilinti. „Visi mano kolegos ypač laukia FIP prezidentės Carmen Pen'os pranešimo",  - sako vaistininkė Indrė Trečiokienė.