Apie nutukimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje pokalbis su Santaros klinikų vyresniąja gydytoja dietologe Edita Gaveliene.

– Ar Lietuvoje ši problema – labai opi? Ar daug turime nutukusių mūsų šalies gyventojų?

– Visų pirma, noriu sustatyti kai kuriuos dalykus į savo vietas. Nutukimas nėra problema, tai yra liga. Antsvorį arba didesnį svorį turintis žmogus nėra nutukęs – jis serga nutukimu. Nutukimu sergančiųjų išsivysčiusiame pasaulyje didėja didžiuliais tempais. Tie tempai pastaruosius penkerius metus, dešimt metų tarytum yra šiek tiek stabilizuoti, bet jie vis tiek išlieka, ta kreivė yra kylanti į viršų. Viena iš priežasčių, dėl ko ši liga yra valdoma sudėtingai, tai yra požiūrio klausimas. Gyvename pasaulyje, kuriame tiek estetiniai standartai yra iškelti, tiek ir gyvensenos ypatumai, tempai, užimtumas yra didžiuliai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kas yra nutukimas ir kokį kilogramų perteklių jau galima vadinti antsvoriu, nutukimu?

– Jeigu šis klausimas būtų užduotas visuomenei, sulauktumėt pačių įvairiausių atsakymų. O išties, nutukimas yra liga, besikartojanti, lėtinė liga, kurios esmę sudaro riebalinio audinio pertekliaus kaupimasis. Taigi aš nieko nepasakiau apie kilogramus, nes iki šiol kūno masės indeksas buvo tarytum vienas pagrindinių rodiklių diagnostine prasme nutukimo vertinime. Dabar manoma, kad reikia atsižvelgti į didesnį skaičių rodiklių tam, kad mes galėtume šia ligą diagnozuoti ir paskui ją valdyti.

Dažnas, ypatingai vyresnio amžiaus asmuo, sako, kad jau nebenori ant tų žurnalų viršelių būti. Tai ne dėl žurnalų viršelių gi mes nutukimą gydome. Visų pirma dėl to, kad galėtume gyventi sveikai ir kuo ilgiau pasidžiaugti buvimu šioje Žemėje.

– Kokiomis ligomis galima susirgti, nes skaičius yra labai didžiulis?

– Išties, yra skaičiuojama šiandienai, kad daugiau kaip 300 sveikatos sutrikimų savo rizikos veiksniu gali įskaičiuoti nutukimą. Visos komplikacijos šiandien klasifikuojamos į tris grupes. Visų pirma, tai mechaninės komplikacijos. Jeigu yra padidėjusi kūno masė, yra sunkiau judėti, yra didesnė apkrova sąnariams, širdžiai dėl didesnio kiekio tūrio, kurį reikia pavarinėti po kūną ir t. t. Kita bėda yra metaboliniai sutrikimai. Tikrai dažnas yra girdėjęs, kad nutukimas yra susijęs su rezistencija insulinui, žymiai dažniau yra sergama antro tipo cukriniu diabetu, yra suriebėjusių kepenų liga – taip pat viena iš metabolinių komplikacijų. Ir dabar labai didelis dėmesys yra kreipiamas į mentalines komplikacijas, susijusias su nutukimu. Tai yra ir depresija, ir įvairūs kiti psichikos sutrikimai, kurių priežastis yra būtent nutukimas. Na, žinot, ir vėžys, ir daugybė vėžio lokalizacijų, skaičiuojama netgi daugiau kaip dvylika vėžio lokalizacijų yra siejama su nutukimu, tai yra, riebalinio audinio pertekliumi. Tada žmogus jau labiau susimąsto

– Ką daryti, kad nenutuktumėme ir kokia būtų pirmoji pagalba, jei tai vis tik nutiko?

– Žmonės dažnai sako, kad tarp artimųjų dažnai sergama širdies ligomis arba yra pastebimi tam tikri vėžio sutrikimai. Lygiai tuo pačiu principu galima atkreipti dėmesį, kokioje aš esu situacijoje, kokia mano giminėje yra tikimybė atsirasti nutukimui. Jei priklausau tai žmonių grupei, o vis tik mes, didžioji dauguma, ir priklausom tai grupei, kur nutukimas gali įvykti genetiškai, tokiu atveju kitas dalykas pripažinus yra daryti veiksmus. Nutukimo gydime visuomet pagrindą sudaro gyvensenos korekcija. Atkreipkime dėmesį į tai, kokiu dažnumu mes valgome, ką mes dedame į lėkštę. Pabandykime pasirinkti maistingesnį produktą, kuriame daugiau vitaminų, mineralinių medžiagų, o galbūt mažiau kalorijų turinčių medžiagų. Dažnas, ypatingai vyresnio amžiaus asmuo, sako, kad jau nebenori ant tų žurnalų viršelių būti. Tai ne dėl žurnalų viršelių gi mes nutukimą gydome. Visų pirma dėl to, kad galėtume gyventi sveikai ir kuo ilgiau pasidžiaugti buvimu šioje Žemėje.