Netgi laiku pradėtas arterinės hipertenzijos gydymas vaistais ne visuomet yra efektyvus. Tuomet pacientams gali būti atliekama kraujospūdžio gydymo procedūra – inkstų arterijų denervacija. Šis gydymo metodas pasaulyje pradėtas taikyti 2009 metais, remiantis anksčiau atliktais chirurginio gydymo stebėjimais. Baltijos šalyse ji pirmą kartą buvo atlikta 2012 metais Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose. Nuo to laiko ši inovatyvi ir Valstybinės ligonių kasos kompensuojama procedūra buvo atlikta daugiau nei 100 ligonių.

Ligą lemia įvairios priežastys

Hipertenzija diagnozuojama, kai gydymo įstaigoje pamatuotas sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas – didesnis nei 90 mm Hg. Diagnozė taip pat patvirtinama, kai namuose matuoto kraujo spaudimo vidutinės vertės viršija 135 ir 85 mmHg arba atlikus ambulatorinę stebėseną paros vidurkis siekia 130 ir 80 mm Hg.

Prof. Aleksandras Laucevičius. Asmeninio archyvo nuotr. 

„Pakilus kraujospūdžiui gali būti juntamas galvos, akių ar krūtinės skausmas, dusulys, kojų tinimas, netolygus širdies plakimas ir kiti požymiai. Negydoma ar nepakankamai gydoma arterinė hipertenzija gali sukelti insultą arba infarktą. Taip pat lemti širdies nepakankamumą“, – įspėjo A. Laucevičius.

Sveikiems asmenims arterinį kraujo spaudimą rekomenduojama matuotis ne rečiau kaip kas penkerius metus, o jei įmanoma – dažniau. Kai arterinis kraujo spaudimas yra ribinis (130-139/85-89 mm Hg), spaudimą reikia matuoti kasmet. Jeigu nustatoma arterinė hipertenzija, kraujospūdį reikėtų matuoti  kasdien. Pasak kardiologo, geriausiai tai daryti du kartus per parą – ryte ir vakare. Visus duomenis rekomenduojama surašyti į tam skirtą lentelę arba specialią programėlę.

90 proc. ligos atvejų sudaro pirminė hipertenzija, tačiau kaip pastebėjo A. Laucevičius, tikslios priežastys dažniausiai nėra žinomos. Jos siejamos ir su paveldimumu, ydingu gyvenimo būdu (antsvoriu, mažu fiziniu aktyvumu, rūkymu, miego trūkumu, nuolatiniu stresu) ir įvairiais rizikos veiksniais (dislipidemija, nutukimu, diabetu, ankstyvos aterosklerozės formomis). „Pirminė hipertenzija dažniau pasireiškia vyresniems nei 40 metai amžiaus žmonėms. Likę 10 proc. pacientų serga antrine hipertenzija, kurią lemią inkstų, endokrininės sistemos ir kitos ligos“, – kalbėjo pašnekovas.

Asociatyvi partnerio nuotr. 

Prevencija – sveikas gyvenimo būdas

Anot A. Laucevičiaus, sergant arterine hipertenzija būtina apriboti druskos vartojimą. Jos kiekis per dieną neturėtų viršyti penkių gramų. Meniu pagrindą turėtų sudaryti daržovės, vaisiai ir kruopos. Galima valgyti neriebią mėsą, vištieną, žuvį ir neriebius pieno produktus. Tokia dieta aprūpina organizmą reikiamu kiekiu kalio, kalcio ir magnio. Šie mikroelementai labai reikalingi normaliam širdies darbui.

„Reikia mažinti raudonos mėsos, riebių maisto produktų, cukraus ir saldumynų vartojimą. Ypatingai griežtai dietos privalo laikyti viršsvorį turintys žmonės. Be to, svarbu vengti alkoholio ir nerūkyti“, – kalbėjo A. Laucevičius.

Kardiologas pridūrė, kad itin svarbus yra ir fizinis aktyvumas. Tinkamas fizinis krūvis ne tik apsaugo nuo arterinės hipertenzijos, bet taip pat yra naudingas ja sergant. Pasak gydytojo, paprasčiausias patarimas – nueiti 10000 žingsnių per dieną. Dar rekomenduojamas skandinaviškas ėjimas, kurio metu dirba 20 proc. daugiau raumenų grupių. Sergantiesiems hipertenzija taip pat tinka bėgimas ristele, važiavimas dviračiu, plaukimas ir įvairūs lauko darbai – žolės pjovimas, lapų grėbimas, ar sniego valymas.

„Rekomenduojama 30 minučių vidutinio sunkumo fizinė veikla per dieną bent penkis kartus per savaitę. Du kartus per savaitę, pasitarus su gydytoju, gali būti atliekami ir jėgos pratimai. Aktyviai judant būtina palaikyti tolygų kvėpavimą. Jei fizinių pratimų metu ar tuoj po jų kyla skausmas ar sunkumas krūtinėje ypač už krūtinkaulio, kairiojoje rankoje, peties ar kaklo srityje, svaigsta galva, atsiranda dusulys ar trinka širdies ritmas, reikia nutraukti užsiėmimą ir pasitarti su gydytoju“, – patarė A. Laucevičius.

Vaistai – pagal gydymo planą

Nustačius ligą be vaistų jau nepavyks apsieiti. A. Laucevičius akcentuoja, kad anksti pradėtas gydymas vaistais leidžia geriau suvaldyti hipertenziją. Tačiau drauge taip pat būtina keisti ir gyvenimo būdą – laikytis dietos, būti fiziškai aktyviems, pakankamai miegoti ir valdyti stresą.

„Jeigu tokio kompleksinio gyvensenos modifikavimo ir medikamentinio gydymo efektas per stiprus, gydytojas rekomenduos vaistų skaičiaus ar jų dozių mažinimą. Pradedant gydymą du vaistus apimančia viena tablete pasiseka sureguliuoti apie 60 proc. padidėjusio kraujospūdžio atvejų. Kartais taikoma ir trijų vaistų kombinacija, kuri sureguliuoja apie 90 proc. padidėjusio kraujospūdžio atvejų“, – apie gydymą vaistais pasakojo pašnekovas.

„Dažnai pacientai nepasitarę su gydytoju nustoja vartoti vaistus arba nesilaiko reguliarumo. Jiems atrodo, kad kraujospūdis jau geras, bet greitai žmonės vėl pasijaučia blogai. Retesniais atvejais gydymas nutraukiamas dėl šalutinio vaistų poveikio – kosulio, kojų tinimo, veido raudonio ar kitų nemalonių pasekmių. Daugelis jaunesnio amžiaus pacientų apskritai nenori nuolatos vartoti vaistų. Reikia turėti omenyje, kad susirgus hipertenzija vaistus kasdien vartoti teks visą likusį gyvenimą“, – komentavo pašnekovas.

Asociatyvi partnerio nuotr.

Gelbsti novatoriška procedūra

A. Laucevičius pridūrė, kad iki 10 proc. pacientų net ir nuolatos vartojant tris medikamentus, nepavyksta sureguliuoti kraujospūdžio. Tokia arterinė hipertenzija laikoma atsparia gydymui, o pacientams skiriami keturi ar daugiau medikamentų arba atliekama inkstų arterijų denervaciją. Pasako kardiologo, ši procedūra taip pat gali būti alternatyva tiems pacientams, kurių organizmai netoleruoja paskirtų vaistų arba medikamentai yra nepakankamai efektyvūs.

„Šio metodo esmė – inkstų arterijų sienelėje esančių simpatinių takų pašalinimas radijo dažnio arba ultragarso energija. Per šlaunies arteriją paeiliui į abiejų pusių inkstų arterijas įvedamas specialus kateteris, per kurį į skirtingas arterijos vietas skleidžiamos radijo dažnio bangos ar ultragarsas. Tai paveikia simpatines nervines skaidulas ir per keletą mėnesių po procedūros kraujospūdis sumažėja“, – kalbėjo žinomas kardiologas.

Nuo 40 minučių iki valandos trunkantis procedūra yra saugi, o komplikacijos – itin retos. Su šia procedūra susijusi rizika yra panaši, kaip ir atliekant visas diagnostines intervencijas, kai naudojami kateteriai. Pasak A. Laucevičiaus, pavieniais atvejais galimas laikinas ritmo sulėtėjimas ar trumpalaikis diskomfortas gydymo metu. Ilgainiui procedūra sumažina vartojamų vaistų dozes, o kraujospūdis normalizuojamas. „Iš ligoninės praėjus ne daugiau kaip dviem dienoms po procedūros išrašomi pacientai gali grįžti į kasdienį gyvenimą. Atsakas į gydymą vertinamas praėjus šešiems mėnesiams. 84 proc. atvejų nustatomas daugiau nei 10 mm Hg viršutinės kraujospūdžio ribos (sAKS) sumažėjimas“, – dėstė žinomas kardiologas.

Inkstų arterijų denervacijai šeimos gydytojai ligonius gali nukreipti į Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos Kardiologijos ir angiologijos centrą.