- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vaivai dar ankstyvoje vaikystėje diagnozuotas įgimtas, labai retas susirgimas, kuris paveikia inkstų funkciją. „Vaikystėje mano sveikata daugiausiai rūpinosi mama, aš tik žinojau, kad kas kelis mėnesius reikia atlikti kraujo ir šlapimo tyrimus. Supratome, kad tyrimai blogės ir ateityje reikės inkstų transplantacijos. Šiam įvykiui turėjome pasiruošti daugiau kaip 10 metų“, – gydymo pradžią prisiminė moteris.
Rimtesnės problemos dėl inkstų nepakankamumo Vaivai prasidėjo sulaukus pilnametystės.
„Stebėjome Vaivos būklę ir blogėjančią inkstų funkciją. Nuspręsta, kad ilgiau laukti nebegalime, turime pradėti merginą ruošti dializėmis“, – pasakojo dr. Sondra Kybartienė-Mačiulaitė, Kauno klinikų Nefrologijos klinikos gydytoja nefrologė.
Kai pacientų inkstai nustoja filtruoti kraują ir su šlapimu išskirti nereikalingus toksinus, tenka jiems padėti ir kraują valyti aparato pagalba.
„Lietuvoje galimos trys pakatinės inkstų terapijos rūšys – hemodializė, peritorinė dializė ir inkstų transplantacija, – sakė gydytoja nefrologė. – Pacientas, išklausęs visų galimybių privalumums ir rizikas, pats nusprendžia, kokią rūšį pasirinkti. Vaiva pasirinko hemodializę, kuri labiau tinka žmonėms, gyvenantiems aktyvų gyvenimą.“
Vaivai hemodializės pradėtos atlikti 12-oje klasėje – mergina iškart po pamokų, tris kartus per savaitę, vykdavo į Kauno klinikas, kuriose, prijungta prie dializių aparato, praleisdavo keturias valandas.
„Po mokyklos labai norėdavosi su kuo nors pasikalbėti, o slaugytojos tam buvo idealiai sutvertos. Iki šiol labai dėkoju joms. Taip pat žmonės, kurie kartu dializavosi su manimi, parodė, kad galima gyventi pilnavertį gyvenimą net ir tris kartus per savaite vykstant į ligoninę, kurioje duriamos storos adatos, reikia ilgai gulėti ir stengtis kuo mažiau sujudinti ranką, prie kurios prijungtas aparatas“ – prisiminė Vaiva.
Moteris priduria, kad šiuo metu supranta, kad tie dializių mėnesiai buvo labai sunkūs, tačiau tuo metu to nesureikšmino.
Žinojau savo pareigas, kurios tuo metu buvo – mokytis, sėkmingai pabaigti 12 klasę, įstoti į norimą specialybę, išgyventi dializes ir gauti donorinį inkstą.
„Žinojau savo pareigas, kurios tuo metu buvo – mokytis, sėkmingai pabaigti 12 klasę, įstoti į norimą specialybę, išgyventi dializes ir gauti donorinį inkstą“, – pasakojo moteris.
Dr. S. Kybartienė-Mačiulaitė pabrėžia, kad pacientus dažnai vargina ne kiek pati dializės procedūrą, bet sudėtingas rėžimas tarp dializių.
„Rėžimas, gyvenant su dializėmis – sunkus. Nepaisant to, kad pacientai turi reguliariai lankytis dializių centruose, jie taip pat turi labai riboti vartojamų skysčių kiekį, griežtai laikytis dietos – atsisakyti vaisių, daržovių ir kitų netinkančių organizmui produktų“, – teigė gydytoja.
Vaivai inkstų transplantacija atlikta iš trečiojo karto – pirmą kartą, atsiradus donoriniui organui, ji sirgo, tad transplantacija negalėjo būti atliekama. Antrąjį kartą tinkamas inksto donoras atsirado egzaminų metu. Vaiva norėjo sėkmingai pabaigti 12 klasių, tad atsisakė transplantacijos. Trečiasis kartas buvo lemtingas ir Vaivai sėkmingai transplantuotas inkstas.
„Prieš inksto transplantacijos operaciją jaučiau didelį nerimą ir baimę, tačiau viskas praėjo labai greitai. Jaučiu didelį dėkingumą mamai už visus savo gyvenimo metus. Tie metai buvo įtempti, o ji visada ir visur buvo šalia. Reikia iš dializių mane parvežti – mama šalia. Po egzamino paimti mane ir greitai nuvežti į dializes – mama šalia“, – pasakojo moteris.
„Daugiadalykės komandos dėka transplantacijos operacija praėjo puikiai, per pakankamai trumpą laiką Vaiva atgavo jėgas ir išvyko iš ligoninės toliau siekti savų tikslų“, – sakė dr. S. Kyabrtienė-Mačiulaitė.
Vaiva gyvena įprastą aktyvų jauno žmogaus gyvenimą – neseniai atšventė vestuves su vyru, su kuriuo susipažino dar prieš prasidedant dializėmis ir kuris padėjo jai ištverti sunkiausias akimirkas, nusipirko būstą bei dirba pagal įgytą specialybę.
„Žinoma, apie donorinį inkstą galvoju kiekvieną dieną bent po kelias minutes. Labiausiai apie įvykius primena vaistai, kuriuos geriu ryte ir vakare, – sakė Vaiva. – Dėkoju visam Kauno klinikų personalui, kurie manimi rūpinosi ir tapo artimi. Labai norisi tarti ačiū donoro šeimai, kurie sutiko paaukoti artimojo organus. Noriu tikėti, kad tokių šeimų Lietuvoje tik daugės“.
Moteris skatina nebijoti su artimaisiais kalbėti organų donorystės tema, nes niekada nežinome, kada gali ištikti nelaimė.
„Jei galime padėti, reiškia – privalome padėti. Tokiu požiūriu reikia vadovautis visose gyvenimo situacijoje“, – šypsojosi Vaiva.
Kauno klinikose inkstų transplantacijos atliekamos jau 23 metus. 2022 metais Kauno klinikose atlikta 30 kadaverinio inksto transplantacijų, kai inkstas transplantuojamas iš mirusio žmogaus, ir trys gyvosios donorystės, kai giminės sutiko paaukoti inkstą savo sergančiam artimajam.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NVSC: šiemet Lietuvoje jau registruoti 22 tymų atvejai2
Šiais metais Lietuvoje jau registruoti 22 susirgimo tymais atvejai, tai yra beveik septynis kartus daugiau nei praėjusiais metais, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas15
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai8
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...