- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Atostogaudami pirmiausia norime patirti įspūdžių, bet dažnai iš atostogų sugrįžtame su bent keliais papildomais kilogramais. Kaip atostogų metu laikytis tinkamos mitybos ir kaip sau padėti po maisto pasijutus blogai, LNK reportaže papasakojo dietistė Ugnė Radzevičienė.
– Pradėkime nuo to, kad laukimas oro uoste ir kelionė lėktuvu iki atostogų vietos užtrunka ilgai. Kaip reikėtų nepamesti galvos ir pasirūpinti sveikais užkandžiais?
– Atostogas dažniausiai mes planuojame iš anksto. Planuodami renkamės viešbutį, galbūt šalį, į kurią vyksime. Lygiai taip pat mūsų planų sąraše turėtų būti užkandžiai, ką mes planuojame pasiimti su savimi į kelionę. Organizmas pradeda patirti stresą jau kelionės metu, tad čia labai svarbu teisingai susiplanuoti. O susiplanuoti tikrai yra galimybių. Reikėtų susiruošti užkandžių dėžutes. Mano patarimas: jei kelionės metu ilgai sėdėsite, atsisakykite vaisių, kurie turi savybę pūsti pilvą, nes tai kels diskomfortą kelionės metu. Maistas taip pat turėtų būti neriebus. Labai tiks daržovės. Būtinai atkreipkite dėmesį į skysčių vartojimą, jis yra labai svarbus kelionės metu. Tai turėtų būti nesaldūs, negazuoti gėrimai, idealiai tiks vanduo, vanduo su citrina.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Atvykome į kelionės vietą, į viešbutį, o viešbučiuose dažniausiai būna švediškas stalas, kuriame pasirinkimas labai platus – daugybė desertų, pagrindinių patiekalų, užkandžių. Ką galima, o ko, šiukštu, negalima?
Pamačius švedišką stalą gali suveikti emocijos, pakišti koją noras imti viską, ką gyvenimas duoda.
– Mano patarimas yra rinktis viešbutį, kuriame nėra viskas įskaičiuota. Pamačius švedišką stalą gali suveikti emocijos, pakišti koją noras imti viską, ką gyvenimas duoda. Tai to tikrai nereikėtų daryti. Jeigu pusryčius renkatės iš švediško stalo, tai gardžiuokitės jų siūlomais šviežiais vaisiais, visada rasite šviežių daržovių. Iš marmitų patarsiu rinktis grilintas daržoves, jos būna tikrai puikiai paruoštos. Nerekomenduoju pusryčiams iš marmitų imti plaktos kiaušinienės, geriau rinkitės paprastai keptus kiaušinius arba virtus. Taip pat patarčiau suvalgyti augalinių riebalų, pavyzdžiui, avokadų. Tai yra labai daug maistinių medžiagų turintis produktas, jis tikrai duos daug naudos jūsų organizmui.
– Atvykus į kitą šalį dažnai norisi pažinti jų kultūrą per maistą. Dažnai organizmas būna nepripratęs prie egzotinių patiekalų. Kaip tokiu maistu mėgautis, kad nepakenktume savo organizmui?
– Sutikite su tuo, kad mūsų mityba atostogų metu būna visai kitokia nei mūsų kasdienė mityba. Natūralu, kad mūsų organizmui kažkoks kitoks, egzotinis produktas sukelia tam tikrų streso epizodų. Dėl to patariu ragauti nežinomą produktą pirmoje dienos pusėje. Tą dieną vartokite daug skysčių.
– Jei atostogų metu sutriko virškinimas po suvalgyto maisto, kaip sau padėti?
– Pirmoji pagalba, be abejo, yra mano minėti skysčiai. Tai turėtų būti negazuoti, kūno temperatūros skysčiai, geriausias pasirinkimas – vanduo. Neskubėkite gerti medikamentų. Leiskite organizmui natūraliai, kiek tai įmanoma, susidoroti su esama būsena. Ją taip pat reikia labai stebėti. Jei būklė labai stipriai prastėja, po paros laiko niekas nesikeičia, iškart kreipkitės į medikus.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žengtas dar vienas žingsnis, kad medikai galėtų tam tikrais atvejais atsisakyti teikti paslaugas10
Seimas po svarstymo pritarė įstatymų pakeitimams, kuriais siūloma tam tikrais atvejais leisti medikams atsisakyti teikti paslaugas, siekiant suteikti papildomą teisinę apsaugą sveikatos priežiūros specialistams. ...
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai7
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas1
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas5
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių9
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...