- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Mėgstantiems sportuoti lauke žiema pasiūlo nelengvą dilemą: kaip įmanoma šaltuoju metų periodu bėgioti lauke ir neperšalti? O galbūt neverta net bandyti ir šiuos kelis mėnesius geriau judėti sporto klube? Kaip žiemą neprarasti fizinės formos ir organizmą paruošti šalčiams pataria specialistai.
Dėmesys aprangai
Vaistininkė Jolita Skinderskienė pasakoja, jog bene dažniausiai pasitaikanti pirmąkart žiemą išbėgančių sporto entuziastų klaida – pernelyg šilta apranga. Tuomet bėgikas sau sukelia papildomą nereikalingą krūvį, o riziką persišaldyti tik padidina.
„Jei galvojate apie jums reikalingą aprangą, pati elementariausia taisyklė yra prie lauke esančios temperatūros pridėti 10 laipsnių. Tai yra, jei lauke 0° C, bėgioti eikite taip, kaip eitumėte pasivaikščioti esant +10° C. Jei lauke yra nedidelis minusas, bėgimui pakanka termo marškinėlių ir neperpučiamos striukės“, – aiškina specialistė.
Anot jos, teisingai pasiruošus bėgiojimas lauke laikantis ne itin vėsiems gruodžio pradžios orams nesibaigs peršalimu, o greičiau priešingai – padės nuo jo apsisaugoti.
Aktyvumas šaltame ore pavojingas tuomet, kai labai sušilęs organizmas staiga atvėsta, pavyzdžiui, jei sportuodami pavargstate ir tada sustojate, o temperatūra minusinė.
„Aktyvumas šaltame ore pavojingas tuomet, kai labai sušilęs organizmas staiga atvėsta, pavyzdžiui, jei sportuodami pavargstate ir tada sustojate, o temperatūra minusinė. Todėl ir atsivėsinimui po sporto skirtus pratimus, įvairiausius tempimus, reikėtų atlikti jau grįžus į šiltą patalpą. Jei viso to laikotės ir teisingai pasirenkate krūvį, aktyvus judėjimas gryname ore tik stimuliuoja imuninę sistemą ir gerina organizmo adaptaciją šaltam orui“, – teigia „Gintarinės vaistinės“ vedėja.
Reguliaraus judėjimo svarba
Sveikos gyvensenos specialistai pastebi, jog apšilimas bet kuriuo metų laiku yra be galo svarbi sveiko judėjimo dalis. Žiemą norint išjudinti organizmą reikėtų mažiau skubėti nei bėgiojant vasarą – šaltame ore raumenys labiau sustingę, todėl prieš duodant jiems rimtą krūvį būtina juos prasitampyti palengva, rašoma pranešime spaudai.
„Bet koks sportas, o ypač žiemą, yra bevertis, jei jis nesuderinamas su gyvenimo būdu. Teisingai pasiruošiant vėsi temperatūra neturėtų sukelti slogos ar pakelti temperatūros, tačiau jei nedarote nieko, kad jūsų kūnas būtų pasiruošęs tai atlaikyti, sportas neduos naudos ir imuniteto nesustiprins. Visa aktyvi veikla visų pirma privalo būti reguliari ir adekvačiai pamatuota, nesistengiant iškart padaryti kaip įmanoma daugiau, o antra, ji turi derėti su sveika mityba, kūnas turi reguliariai gauti vitaminų ir maistingųjų medžiagų“, – pasakoja J. Skinderskienė.
Jos teigimu, tikintis, kad sportas duos rezultatų, nepakanka juo užsiimti tik savaitgaliais – bėgioti ar kitaip judėti reikia bent tris kartus į savaitę bent po pusvalandį. Jei lauke tam per šalta, galima rinktis ir sporto klubą, tačiau būtina turėti omenyje, jog tai – viena labiausiai ligas platinančių vietų. Tad atidžiai patys valykite treniruoklius, gerai nusiprauskite prakaitą ir įsitikinkite, jog klubas gerai ventiliuojamas, o paviršiai dezinfekuojami.
Suderinti norus ir galimybes
Vaistininkė aiškina, jog atėjus šalčiams kiekvienas privalo individualiai įsivertinti, kiek ir kokio aktyvumo jiems dabar reikia. Vieniems ir toliau patinka vasaros populiariausieji: bėgiojimas ir važiavimas dviračiu, kiti renkasi ramesnes veiklas – vaikščiojimą ar jogą.
„Žiema yra metas, kai žmonės ima sportuoti tiesiog neadekvačiai: yra tokių, kurie keliems mėnesiams visiškai apleidžia aktyvų judėjimą, kiti pasiryžta sportuoti kartą į savaitę ir tada norėdami atsigriebti pasitempia raumenis ar nesugeba pabaigti pradėto maršruto. Šiuos dalykus privalo įvertinti pats žmogus, nes niekas negali pasakyti, koks judėjimas jūsų kūnui geriausias, tik turėkite omenyje, kad jis vis vien privalo būti reguliarus“, – teigia specialistė.
Nuolat sportuojantiems ji pataria vartoti polivitaminų, kalcio, kalio bei magnio.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Europoje plinta maliarija ir dengės karštligė: Lietuvoje yra įmanomi visokie scenarijai
Mokslininkai praneša, kad uodų pernešamos ligos – maliarija ir dengės karštligė – sparčiai plinta visame pasaulyje. Jos plinta ir kai kuriose Pietų bei Vakarų Europos šalyse – Italijoje, Ispanijoje, Prancūzi...
-
Mokslininkų atliktas tyrimas šokiravo gyventojus: per žingsnį nuo mirties?7
Belgijos mokslininkai tyrė gyventojų sveikatą regione, kuriame įsikūrusios septynios metalo perdirbimo įmonės. Rezultatai šokiravo – gyventojų organizme rasta arseno, švino ir fosforo dalelių. Valdžia liepė gyventojams imtis atsa...
-
SAM: farmacinės rūpybos paslauga leis rečiau lankytis pas gydytoją – keisis receptų galiojimo laikas
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) praneša, kad iki kitų metų pradžios bus sukurtos sąlygos teikti tęstinį vaistinių preparatų išdavimą po vaistininko suteiktos farmacinės rūpybos paslaugos. ...
-
Valstybės institucijos tarpusavyje varžysis „Laiptynėse 2024“
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su Aplinkos ministerija ir Turto banku inicijuoja kasmetine tradicija tampančią akciją „Laiptynės 2024“. Valstybės įstaigos bus kviečiamos tarpusavyje pasivaržyti nueinamų žingsnių skaičiumi, o tarna...
-
Paskelbtas LSMU Kauno ligoninės generalinio direktoriaus konkursas4
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) skelbia konkursą Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno ligoninės generalinio direktoriaus pareigoms užimti. Kandidatų paraiškų laukiama iki gegužės 10 dienos imtinai. ...
-
NVSC atstovė: mums reikia išmokti gyventi kartu su erkėmis13
Kasmet erkiniu encefalitu Lietuvoje suserga beveik 500 žmonių. Tai sunki, ilgalaikes pasekmes paliekanti liga, kuri gali baigtis ir mirtimi. Skiepai, kurie yra efektyviausia priemonė nuo erkinio encefalito, yra mokami, bet nuo rugsėjo 50–55 metų am...
-
Erkių ligos sugrįžo: ką svarbu apie jas žinoti?
Erkių sezonas jau įsibėgėjo, todėl labai svarbu jų saugotis. „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė ne tik pataria pasiskiepyti nuo erkinio encefalito, bet ir išskiria 5 svarbius, tačiau rečiau išgirstamus faktais apie e...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
PSO: per 50 metų skiepai išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių9
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį pareiškė, kad per pastaruosius 50 metų skiepai pasaulyje išgelbėjo mažiausiai 154 mln. gyvybių. ...
-
Skelbiamas Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės direktoriaus konkursas2
Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė konkursą Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) direktoriaus pareigoms užimti. ...