Svarbu laikytis režimo

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pripažįsta, kad ilgą laiką širdies ligų problemos buvo konstatuojamos, tačiau trūko kompleksinių sprendimų, kurie prisidėtų prie situacijos keitimo. Kaip vieną iš sėkmės atvejų ministerija nurodo naująją širdies ligų prevencijos programą, kuri per trumpą laiką davė reikšmingų rezultatų.

„Širdies ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių, kuri po pandemijos grįžta su nauja jėga. Dar pernai buvo patvirtina naujoji Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa, išplečiant tikrinamų asmenų skaičių. Ji jau dabar duoda reikšmingų rezultatų – vien per kelis mėnesius patikrinta per pusę šimto tūkstančio asmenų, iš kurių kas trečiam nustatytas sveikatos specialistų pagalbos poreikis“, – teigia Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.

Kauno klinikų Kardiologijos klinikos Išeminės širdies ligos skyriaus vadovė prof. Olivija Dobilienė pripažįsta, kad, siekiant užtikrinti efektyvią prevenciją, svarbi pacientų edukacija. Kiekvienas turėtų žinoti, kaip svarbu laikytis paskirto vaistų vartojimo režimo.

„Lietuva tarp kitų ES šalių liko paskutinėje vietoje paaiškėjus, kad net didžiausios rizikos pacientų grupėje, t. y. po miokardo infarkto, vainikinių arterijų stentavimo ar širdies operacijų, sumažinti blogąjį mažo tankio lipoproteinų (MTL) cholesterolį iki reikiamo lygio pavyko tik vienam iš dešimties pacientų. To priežastys – neteisinga ar klaidinanti informacija, mitai apie papildų naudą, nepakankamas medikamentų kompensavimas, inercija skiriant gydymą“, – paaiškina profesorė.

Olivija Dobilienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Žinių nepakanka

Jai antrina ir Lietuvos širdies asociacijos (LŠA) prezidentė prof. Sigita Glaveckaitė, pripažįstanti, kad visuomenei vis dar trūksta žinių apie neigiamą cholesterolio įtaką, prevencijos priemones ir galimas ligų priežastis.

„Žinoma, vienos vienintelės priežasties išskirti negalėčiau – jos kompleksinės. Tai ir išliekanti didelė nepakankamai koreguojamų rizikos veiksnių, tokių kaip aukštas cholesterolis, aukštas kraujospūdis, rūkymas, alkoholio vartojimas, nutukimas, didėjantis cukrinio diabeto dažnis, mažas fizinis aktyvumas, naujų rizikos veiksnių, tokių kaip klimato kaita ir oro tarša, įtaka ir kitos priežastys“, – vardija LŠA prezidentė.

Atnaujino prevencinę programą

Šalyje vykdoma nemokama širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, skirta iš anksto įspėti tuos asmenis, kuriems gresia aterosklerotinės kilmės širdies ir kraujagyslių ligos. Ši programa buvo atnaujinta šių metų gegužės 1 d. ir yra skirta širdies ir kraujagyslių ligomis nesergantiems vyrams ir moterims nuo 40 iki 60 metų (imtinai).

Net didžiausios rizikos pacientų grupėje, t. y. po miokardo infarkto, vainikinių arterijų stentavimo ar širdies operacijų, sumažinti blogąjį cholesterolį iki reikiamo lygio pavyko tik vienam iš dešimties pacientų.

„Nežiūrint fakto, kad dalyvavimas programoje yra nemokamas, širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programos dalyvių aktyvumas nėra pakankamas. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šioje programoje kasmet dalyvauja mažesnė pusė (46 proc.) į tikslinę amžiaus grupę patenkančių Lietuvos gyventojų“, – teigia S. Glaveckaitė.

Anot jos, visa informacija apie sveiką gyvenseną ir galimybes laikytis jos principų yra laisvai prieinamos plačiajai visuomenei, tačiau žmonės, apsilankę pas kardiologą ir sužinoję, kad neserga širdies ligomis, leidžia sau labiau atsipalaiduoti, pasiduoda pagundoms – rūko, nesilaiko mitybos principų, kurie padeda koreguoti blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, nesaikingai vartoja alkoholį, pamiršta fizinio aktyvumo naudą.

„Kardiologo konsultacija nėra indulgencija ir neapsaugo nuo ateities komplikacijų, kurių rizika didėja proporcingai turimam rizikos veiksnių skaičiui, jų trukmei ir rizikos veiksnių korekcijos adekvatumui. Rūpinimąsi širdies sveikata vaizdžiai galiu pavadinti trimis drambliais, ant kurių laikosi žmogaus gyvybė. Tai sveika gyvensena, reguliarus kraujo ir širdies parametrų (cholesterolio, gliukozės, kraujospūdžio, pulso) stebėjimas ir gydymasis pagal gydytojo rekomendacijas“, – primena S. Glaveckaitė.

Praėjusiais metais 52,5 proc. mirties priežastimi Lietuvoje tapo kraujotakos sistemos ligos, 2021 m. – 48,2 proc.