- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pasaulyje labai daug dalykų, kurie mūsų nejaudina. Ir tik pajutę, kas yra liga ar nelaimė, tampame jautresni aplinkai ir esame pasirengę viskam, kad tik artimasis išgyventų, pasveiktų. Nacionalinis transplantacijos biuras prie Sveikatos apsaugos ministerijos kalbina kunigą Beną Lyrį ir klausia: kaip padaryti, kad taptume jautresni vieni kitiems?
– Bendraudami su žmonėmis matome, kad apie organų donorystę žino daugelis, tačiau jų informacija ne visada teisinga. Donorystę gaubia mitai, įvairūs gąsdinimai ir panašiai. Maždaug trečdalis artimųjų nesutinka, kad mirštančio ligonio organai būtų paaukoti donorystei.
– Mes labai dažnai esame abejingi tol, kol mūsų tai nepaliečia. Nes iki tol tiesiog nesuprantame tos situacijos. Tarnaudamas Kauno klinikose, matau labai daug žmonių, kurie laukdami donoro savo vaikui ar sutuoktiniui pasirašo sutikimą po mirties tapti organų donoru – tai yra, tik tada, kai situacija juos paliečia. Apskritai pasaulyje mūsų labai daug kas nejaudina. Štai, kad ir šiandien aplink mus esantis virusas. Viena moteris mažiausiai pusę metų man, nuolat besilankančiam ligoninėje, kartojo, kad jokio užkrato nėra, kad viskas – surežisuota, kol galiausiai pati susirgo kovidu ir paskambinusi paprašė manęs nueiti į reanimacijos skyrių ir suteikti ligonio patepimą sunkia šios ligos forma susirgusiam vyrui.
Norėtųsi, kad taptume jautrūs savo artimui, nelaukdami, kol nelaimė palies mus pačius, kada jau esame pasiryžę atiduoti viską, kad tik jį galėtume išgelbėti.
Norėtųsi, kad taptume jautrūs savo artimui, nelaukdami, kol nelaimė palies mus pačius, kada jau esame pasiryžę atiduoti viską, kad tik jį galėtume išgelbėti. O į laukiančiuosius transplantacijos siūlyčiau pažiūrėti kaip į savo vaikus. Nes jei matysime juos kaip svetimus, tolimus, jie ir nerūpės. Bet jei pagalvosime, kad mano pritarimas donorystei padėtų išgelbėti kažkieno tėvelį, grąžinti į šeimą mamą, padovanotų gyvenimą vaikui, viskas atrodys kitaip.
– Gal yra tekę bendrauti su žmonėmis, kuriuos kankintų abejonės dėl sutikimo paaukoti mirusio artimojo organus? Kokiais žodžiais galima būtų padrąsinti juos kilniam poelgiui?
– Teko būti pakviestam į reanimaciją, kurioje gulintis žmogus buvo užpildęs Donoro kortelę, tačiau kai medikai klausė artimojo sutikimo dėl organų išėmimo donorystei, šis vis tiek abejojo. Atsidūrus tokioje situacijoje sakau, kad didžiausia dovana, kurią galima padovanoti išeinančiam savo tėvui, vaikui, tai – gerbti jo valią ir ją pildyti, t. y. dovanoti gyvenimą kažkam kitkam, kaip pats mirusysis ir norėjo. Sakau: dabar jums labai skauda dėl savo artimojo, bet negalite padaryti taip, kad visas pasaulis kentėtų dėl to, jog jūs netekote artimojo. Ir tame skausme kažkam suteikti viltį, padovanoti kažkam gyvenimą yra dieviška. Stengiuosi rasti įvairių būdų, kad paneigčiau mitus, kad tik žmogus neužsisklęstų. Žinoma, maždaug 20 proc. žmonių nepavyksta perkalbėti. Ir negali jų smerkti – jie būna nelaimingi, dar nesusitaikę su netektimi. Tačiau, patikėkite, geros valios žmonių yra kur kas daugiau.
– O jei artimieji žino, kad mirusysis nebuvo pareiškęs tokios valios – ar jūsų žodis kažką lemia?
– Visada verta kalbėti. Aš pasitelkiu ir mišių paslaptį, kad Kristus save atiduoda, tai ir mes save atiduodame kitiems. Ir tai paveikia. Pamenu mamą, kuri net ir didelį skausmą išgyvendama iškart sutiko, kad sūnaus organai būtų paaukoti transplantacijai, kitų žmonių išgelbėjimui. Jos net nereikėjo įkalbinėti. Ji tik kartojo: jei tik padės...
Visada reikia būti dėkingam, nes šie geri darbai nėra savaime suprantami, tai yra dovana.
Mes esame dieviški, nes neatlygintinai atiduodame save tiems, kam to labai reikia. Tai – amžino gyvenimo dovana. Juk gyvenime galime klysti, pridaryti klaidų, bet gal įvykus nelaimei, incidentui, mūsų mirties akivaizdoje per mus bus išgelbėtas kažkoks žmogus – kartais ir tokia misija yra. Savęs dovanojimas uždengia mūsų nuodėmes ir padaro Dievo vaikais.
Yra daug dalykų, kurių negalime padaryti, jie – Dievo valioje. Tačiau jei padarysime tai, ką galime – gerbsime artimųjų sprendimą tapti donorais, patys tapsime donorais, užpildysime Donoro kortelę, pamatysime, kaip pasaulis pradės keistis.
– Kokia Vatikano pozicija donorystės klausimu?
– Katekizme sakoma, kad organų dovanojimas po mirties yra kilnus ir nepelningas veiksmas, kurį privalu skatinti kaip didžiadvasiškumo ir solidarumo ženklą. Jonas Paulius II yra labai aiškiai pažymėjęs, kad meilės, slypinčios troškime dovanoti po mirties organus, idėja vis plačiau pasireiškia visuomenėje, tapusioje pernelyg vartotojiška ir nejautria nesavanaudiškam davimui. O popiežius Pranciškus, kalbėdamas apie organų donorystę, pažymi, kad tai yra gebėjimas matyti pasaulį, ne tik save ir savo namus, o tai reiškia, numaldyti savo ego.
– Ką pasakytumėte žmonėms, kurie laukia transplantacijų?
– Neseniai bendravau su moterimi, kurios sveikata tokia, kad gydytojai rekomenduoja įsirašyti į Recipientų sąrašą ir laukti organo transplantacijos. Ji manęs klausė patarimo, kaip elgtis, nes baiminasi pačios operacijos, jos baigties. Atsakiau: ruoškitės ir melskitės už donorą, kuris jums dovanos širdį, ir melskitės už gydytojus, kad prie jų liestųsi Dievas.
Norėčiau, kad tie, kurie laukia, melstųsi ir pasitikėtų Dievu. O tie, kurie gyvena jau po transplantacijos, nepamirštų dėkingumo ir ypač tam žmogui, iš kurio gavo gyvenimo dovaną. Galiausiai melskimės už donoro artimuosius, kurie priėmė sprendimą paaukoti organus ar palaimino tokį išėjusiojo norą. Žodžiu, visada reikia būti dėkingam, nes šie geri darbai nėra savaime suprantami, tai yra dovana.
Žmonės pasiguodžia, kad bijo dėl ligos, dėl ateities ir liūdi negalintys pamatyti, išgirsti artimųjų.
– Kaip atrodo Jūsų budėjimas klinikose dabar, pandemijos laikotarpiu?
– Klinikose būnu nuo 10 ryto iki 16 val., kartą per mėnesį budžiu savaitgaliais, būna, iškviečia naktį ligonio patepimą suteikti ar naujagimį pakrikštyti. Seniau, kai nebuvo pandemijos, man skambindavo artimieji, išvydę numerį prie intensyviosios terapijos skyriaus. Dabar artimieji negali lankyti ligonių, tai jiems žinią apie kapelioną perduoda medikai. Tada man skambina ir sako: žinau, kad mano artimasis norėtų, jog kunigas jį aplankytų.
Kadangi artimieji nemato ligoninėse besigydančių giminaičių, iškvietimų dabar mažiau. Tačiau jų padaugėjo į kovidinius skyrius. O atėjęs pas vieną, aplankau ir kitus, paklausiu, ar norėtų ligonio patepimo. Žmonės pasiguodžia, kad bijo dėl ligos, dėl ateities ir liūdi negalintys pamatyti, išgirsti artimųjų. Dažnas sako, kad sirgti nėra tiek sunku, kiek būti izoliacijoje, atskirtam nuo artimųjų. Vienatvė jiems yra itin baisi. O juk kai žmogus jaučiasi niekam nereikalingas, jam labai sunku gyti. Tad stengiuosi skirti tiems žmonėms tiek laiko, kiek jiems norisi.
Ir kai vyresnis žmogus pasiguodžia seniai nematęs vaikų ar anūkų, pasiūlau paskambinti iš mano telefono su vaizdu, kad galėtų tokiu būdu pasimatyti. Palieku juos ramiai pakalbėti – žmonės labai džiaugiasi. Iš savo nedidukės klinikose gaunamos algos esu nupirkęs porą telefonų ir palikęs skyriuose – tiems atvejams, kad ligoniai galėtų susisiekti su artimaisiais. Jiems tai daug reiškia ir tai tikrai padeda sveikti.
Apie donorystę
Nacionalinis transplantacijos biuras prie SAM informuoja, kad kasmet Lietuvoje – VU Santaros klinikose ir LSMUL Kauno klinikose – atliekama apie pusantro šimto transplantacijų, kai operacijoms panaudojami mirusių žmonių organai ir audiniai. Tačiau recipientų sąrašas – keliskart ilgesnis. Daugiau nei 400 žmonių laukia širdies, inksto, kepenų, ragenų, plaučių ir kt. organų kompleksų persodinimo.
Transplantacija – lyg naujas bilietas į gerokai kokybiškesnį gyvenimą, kuriame atsiranda galimybė dirbt, kurti, keliauti, susilaukti vaikų.
Kiekvienas suaugęs žmogus gali išsakyti sutikimą, kad po jo mirties organai ir audiniai būtų panaudoti transplantacijai, ir gauti simbolinę Donoro kortelę. Tai galima atlikti internetu, visose gydymo įstaigose, „Eurovaistinės“ vaistinėse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija tikrinti naujagimius dėl imunodeficito nesvarstė, medikai ruošia paraišką
Medikams viešumoje pabrėžus ankstyvos imunodeficito diagnostikos svarbą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) sako iki šiol nesvarsčiusi įtraukti šią ligą į visuotinio naujagimių tikrinimo sąrašą. ...
-
Laisvės alėjoje kauniečiai galėjo ne tik pasimatuoti kraujospūdį4
Ketvirtadienį Laisvės alėjoje vyko renginys Tarptautinei širdies nepakankamumo dienai paminėti. ...
-
SAM: elektroniniuose receptuose išrašytus vaistus jau galima įsigyti Latvijoje ir Lenkijoje1
Nuo ketvirtadienio elektroniniuose receptuose išrašytus receptinius vaistinius preparatus lietuviai gali įsigyti ir užsienyje – pirmiausia Latvijoje ir Lenkijoje, skelbia Sveikatos apsaugos ministerija. ...
-
Gydymas užsienyje: neišleidžia nė cento, o į palatą ateina ir kirpėjos?14
Tyrimai ar gydymas užsienyje – per metus tuo pasinaudoja ne vienas lietuvis. Vieni nesant alternatyvų išvyksta po gydytojų konsiliumo, kiti savarankiškai. ...
-
Santakos parkas šiandien tapo saugiausiu šalyje: Gegužės 1-oji čia paminėta originaliai2
„Sveiki atvykę į šiuo metu saugiausią parką šalyje!“ – toks buvo pirmas šiandien Santakos parke vykusių žaidynių „Palaikau pulsą“ atidarymo sakinys. Ir Gegužės 1-oji joms buvo pasirinkta neatsitiktin...
-
Prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“2
Ketvirtadienį prasideda valstybės įstaigų darbuotojų varžybos „Laiptynės 2024“. ...
-
Augalinė mityba – ne tik daržovių valgymas: nuo ko pradėti?4
Sužaliavo gamta, todėl vis dažniau galima į mitybą įtraukti šviežių daržovių. Augalinę mitybą renkasi ir sportininkai, o jeigu galvojate, kad reikės valgyti vien tik daržoves – klystate. Valgysite sočiai, o vartojamas maitas ne tik ...
-
Korupcija medicinoje: verslininkas galimai papirko ligoninių darbuotojus
Šiaulių apygardos prokuratūra nagrinėti teismui perdavė baudžiamąją bylą dėl keturių ligoninių darbuotojų, dviejų uždarųjų akcinių bendrovių vadovų ir vienos iš šių įmonių, kaip manoma, padarytų korupcinio pobūdžio...
-
Kaišiadoryse duris atveria slaugos ir socialinės globos namai2
Kaišiadoryse atidaromas specializuotas Strėvininkų globos namų padalinys. Jame apsigyvens 40 suaugusių ar senyvo amžiaus asmenų su sunkia negalia, negalinčių savimi pasirūpinti savarankiškai. ...
-
Atskleidė vitamino D ir žarnyno mikrobiotos svarbą alerginėms ligoms išsivystyti
Alerginės ligos plačiai paplitusios visame pasaulyje. Jų išsivystymo mechanizmai siejami su genetiniais veiksniais, aplinkos poveikiu, mityba. Neseniai išsiaiškinta, kad alergines ligas gali lemti žarnyno mikrofloros pusiausvyros sutri...