Apie šias ir kitas svarbiausias kardiologijos problemas bus diskutuojama tarptautiniame kardiologų kongrese „Breaking the cardiovascular continuum“ (lietuviškai – „Kaip sustabdyti širdies ir kraujagyslių ligų progresavimą“), kuris vyks Vilniuje (gegužės 26-28 dienomis). 

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, tebėra pagrindinė mirties priežastis. Mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų užima pirmąją vietą tarp visų mirties priežasčių. ŠKL apima visą intervalą ligų, susijusių su kraujotakos sistemos ligomis, įskaitant išeminę širdies ligą (IŠL) ir galvos smegenų kraujotakos ligas. Dėl šių ligų 53 Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono šalyse kasmet miršta 4,35 milijono, Europos Sąjungos (ES) šalyse – 1,9 milijono žmonių . ŠKL sudarė 36 proc., IŠL – 13 proc. visų mirčių Europos Sąjungos šalyse. Lietuvoje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta beveik dvigubai (56 proc.) daugiau gyventojų negu vidutiniškai ES šalyse senbuvėse – Lietuvos vyrų ir moterų standartizuoti mirtingumo nuo kraujotakos sistemos ligų rodikliai yra vieni didžiausių ES.

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) profesoriaus, Lietuvos kardiologų draugijos prezidento, Europos kardiologų draugijos, Europos hipertenzijos draugijos, Amerikos kardiologų kolegijos nario prof. Rimvydo Šlapiko, pagrindiniai širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, lemiantys šių ligų išsivystymą, yra rūkymas, padidėjęs arterinis kraujo spaudimas, padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, II tipo cukrinis diabetas, netaisyklinga mityba, mažas fizinis aktyvumas, antsvoris, nutukimas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir psichinis bei socialinis stresas.

„Širdies ir kraujagyslių susirgimai – didelė ligų grupė, o viena skaudžiausiai „smogiančių“ ligų yra išeminė širdies liga, kurią lemia širdies vainikinių kraujagyslių aterosklerozė, galinti pažeisti kraujagysles ne tik širdyje, bet ir smegenyse bei stambiose žmogaus organizmo arterijose. Išeminės širdies ligos priežastys yra daugialypės, jų rizikos veiksniai buvo jau įvardinti. Iš esmės šios ligos yra lėtinės, gali atsirasti anksti ir vystytis visą žmogaus gyvenimą, ankstyvose stadijose nesukeldamos jokių simptomų, vėliau - širdies skausmus, dusulį, ritmo sutrikimus. Skaudžiausia, kad mums ne visada pavyksta nuspėti ūminės ir labai pavojingos šios ligos stadijos - miokardo infarkto, kurį lemia susiaurėjusios širdies vainikinės arterijos užsikimšimas krešuliu. Nepavykus laiku suteikti pagalbos - skubiai atgabenti paciento į ligoninę ir atverti kraujagyslės, netenkama dalies širdies raumens, dėl ko atsiranda kiti simptomai - širdies nepakankamumas, aritmijos, staigios mirties grėsmė“, - pažymėjo prof. R. Šlapikas.