- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kraujagysles kemšančio cholesterolio padidėjimas kraujyje yra aiškus signalas rimtai susirūpinti savo sveikata. Nors širdies ir kraujagyslių sistemos ligos Lietuvoje yra vienos dažniausių mirties priežasčių, į cholesterolį mažinančius vaistus vis dar žiūrima nepatikliai. Profesorė Jelena Čelutkienė, Lietuvos kardiologų draugijos prezidentė, atkreipia dėmesį į tai, kad šių vaistų žmonės prisibijo.
Prof. J. Čelutkienė sako, kad kontroversiškas požiūris į statinus yra didelė problema. Ši vaistų grupė apipinta mitais ir baimėmis, pacientai nejaučia motyvacijos imtis prevencijos dėl to, kad perspektyva ateityje apsisaugoti nuo miokardo infarkto ar insulto atrodo miglota.
„Iki 2015 metų statinų prieinamumas buvo gana ribotas, tačiau nuo 2016 metų jų kompensavimo sąlygos ženkliai pagerėjo, šeimos gydytojams atsirado galimybė juos paskirti ir, atrodytų, neliko didelių kliūčių juos vartoti. Tačiau pacientams labai smarkiai pervertinant galimą statinų šalutinį poveikį bei nepaisant objektyvių, mokslu pagrįstų įrodymų, vis dar neišnaudojamas šių medikamentų potencialas. Pacientams, vartojantiems statinus prevencijos tikslu, ne visada lengva įsivaizduoti, kad ilgalaikis jų vartojimas sumažins kardiovaskulinių įvykių – miokardo infarkto ir insulto – riziką“, – problemą įvardija gydytoja.
Mitų sąrašą pildo ir COVID-19 pandemija
Žmogaus organizme cholesterolis atsiranda dviem būdais: su maistu bei pagamintas kepenų. Statinai ne tik mažina cholesterolio sintezę organizmo viduje, bet ir apsaugo aterosklerozines plokšteles nuo plyšimo. Anaiptol ne visuomet cholesterolio lygį gali sumažinti sveikas gyvenimo būdas, kadangi polinkis į aktyvią cholesterolio sintezę kepenyse gali būti paveldėtas genetiškai.
„Gyvenimo būdo korekcija, sveikatai palanki mityba yra sveikintina, bet ne visuomet gali išspręsti problemą. Pacientai labiau įsibaiminę ne dėl to, kad patenka į didelės rizikos širdies ir kraujagyslių ligų grupę ir jiems gresia ūminis išemijos įvykis, o kad statinai gali pabloginti situaciją. Tarp dažniausių stereotipų yra baimė, kad jie neva sugadins kepenis, pakenks atminčiai – nors yra įrodymų, kad yra priešingai“, – pasakoja J. Čelutkienė.
COVID-19 pandemijos situacija padėjo sukurti dar vieną legendą apie statinus: keliamas klausimas, kaip jie veiktų užsikrėtus virusine infekcija, nors sveikesnė kraujotakos sistema galėtų prisidėti prie lengvesnės ligos eigos.
Profesorė pataria remtis objektyviais faktais ir tokių autoritetingų organizacijų kaip Europos kardiologų draugija rekomendacijomis. Įrodyta, kad prevenciškai vartojami statinai miokardo infarkto riziką sumažino daugiau kaip 50 proc., kraujagyslių procedūrų poreikis smuko apie 50 proc., insulto rizika sumažėjo taip pat beveik 50 proc., be to, jie reikšmingai, apie 20 proc. mažina bendrąjį mirtingumą.
„Tai yra labai stipru. Panašų sveikatos pagerinimo ir jos rizikų sumažinimo poveikį patiria ir jau sergantys pacientai“, – teigia profesorė.
Statinai veikia ne tik skaičius kraujo tyrime
Miokardo infarktas ar insultas patiriamas tuomet, kai kraujagyslę užkemša trombas (krešulys). Pasak gydytojos, reikia žinoti, jog iš esmės visiems žmonėms po truputį vystosi aterosklerozė ir šių plokštelių kiekvienas turime mažiau arba daugiau. Rūkantieji, fiziškai neaktyvūs žmonės patenka į didesnės rizikos grupę.
„Visos tragedijos ar net katastrofos nutinka tuomet, kuomet aterosklerozinė ląstelė įplyšta. Jos viduje yra tarsi uždaryta ir nuo išorės apsaugota riebalų – cholesterolio sankaupa, taip pat uždegiminių ląstelių. Įplyšus išorinei kepurėlei plokštelės turinys išsilieja į kraujagyslės vidų ir organizmas ima reaguoti: trombocitai, eritrocitai stengiasi neutralizuoti šias medžiagas ir jas aplimpa. Taip susidaro trombas, dėl kurio įvyksta infarktas arba insultas“, – sako gydytoja kardiologė.
Jos teigimu, trombas gali susiformuoti bet kur, taip pat ir kojų, inkstų ar žarnų arterijose.
„Statinai papildomai apsaugo nuo mūsų organizme jau egzistuojančių aterosklerozinių ląstelių įplyšimo, taip mažindami trombų susidarymo riziką. Ypatingai esantieji rizikos grupėje turėtų suprasti, kokią grėsmę jie kelia patys sau, pasiduodami neracionaliai statinų vartojimo baimei. Todėl svarbu nebijoti statinų, suprasti jų naudą, juos tvarkingai vartoti, tai yra taip, kaip paskyrė gydytojas“, – tvirtina J. Čelutkienė.
Į didesnę širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupę patenka 40 metų amžių pasiekę vyrai ir moterys nuo 50 metų.
Širdies ir kraujagyslių ligų didelės rizikos grupės prevencinė programa skirta vyrams nuo 40 iki 55 metų ir moterims nuo 50 iki 65 metų amžiaus. Šio amžiaus asmenims kartą per metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, jei reikia, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą. Higienos instituto skelbiamais duomenimis, 2019 metais tokios paslaugos suteiktos 295,6 tūkst. asmenų, kurie sudarė 48,2 proc. tikslinės populiacijos. Todėl kiekvienas žmogus, esantis paminėtose amžiaus grupėse ir dar nesergantis kardiovaskulinėmis ligomis, gali kreiptis į savo šeimos gydytoją ir išsitirti pagal Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Skubiam donoro organo pergabenimui pasitelktas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis3
Pirmadienį skubiai pergabenti donoro organą pasitelktas Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų (KOP) sraigtasparnis. ...
-
Inovatyvių vaistų kompensavimo procesas Lietuvoje – keblus ir per lėtas: kokios to priežastys?2
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad inovatyvių vaistų kompensavimo Lietuvoje tenka laukti per ilgai. Anot gydytojų, pateikus prašymą dėl naujo vaisto pirkimo, atsakymas gaunamas po kelerių metų. Ministerija sako, kad problema susidarė dėl persona...
-
Mobilios vaistinės: ar įmanoma Lietuvoje?3
Miestuose vaistinės ranka pasiekiamos, tačiau gyvenantiems kaimuose ar kur atokiau, vaistų įsigyti sudėtingiau. Vaistinės regionuose uždaromas dėl vis mažėjančio gyventojų skaičių. O kad kaimų gyventojai visai neliktų be vaistų, politikai si...
-
VVKT įspėja: vaistus skiria ar rekomenduoja gydytojai, o ne nuomonės formuotojai3
Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba atkreipia dėmesį – vienai ar kitai ligai gydyti skirtus vaistus turėtų rekomenduoti vartoti gydytojai, o ne socialinių tinklų žvaigždės ar nuomonės formuotojai. ...
-
Lietuvoje pradėta teikti pacientų pavėžėjimo paslauga: per dvi valandas sulaukta 300 skambučių4
Nuo pirmadienio Lietuvoje pradėjus teikti pacientų pavežėjimo paslaugą, sulaukta beveik 300 skambučių, didžioji dalis skambinusiųjų norėjo gauti informacijos apie šią naujovę. ...
-
Košmaras ligoninėje: vyras mirtinai uždaužė kitą ligonį42
Užmušė mūsų Kostą, uždaužė miegantį su lašelinės stovu. Taip apie Jurbarko ligoninėje įvykusią tragediją pasakoja žvėriškai sudaužyto, o vėliau mirusio vyro žmona. Moteris tikina, kad jos sutuoktinis netrukus turėjo b...
-
Nuo liepos 1-osios – naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas1
Pirmadienį, nuo liepos 1 dienos, įsigalioja atnaujintas kompensuojamųjų vaistų kainynas. Pasak Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), į jį įtraukti 2 035 vaistiniai preparatai, priklausantys 853 vaistų grupėms. ...
-
Šeimos gydytojai siūlo pavėlinti vairuotojo teisių be sveikatos pažymos „įšaldymo“ datą4
Šeimos gydytojų asociacija siūlo pratęsti nuo 2025-ųjų sausio turėsiantį įsigalioti vairuotojo teisių be sveikatos pažymos „įšaldymą“. ...
-
Mankšta nugarai: nuo ignoruojamo skausmo iki diskomfortą keliančių nugaros problemų
Sveika nugara yra viena iš svarbiausių geros gyvenimo kokybės sąlygų, tačiau šiuolaikinio gyvenimo būdo iššūkiai dažnai sukelia įvairius nugaros skausmus ir problemas. Ilgos valandos praleistos sėdint prie kompiuterio, net...
-
Karo medicinos tarnyboje – Paramediko kursas
Šiuo metu Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnybos Karo medicinos mokymo centre vyksta 39-asis Paramediko kursas ir kompleksinės pratybos. Beveik devynių mėnesių trukmės (35 savaičių) kurse didelis dėmesys skiriamas kariniam pasirengimui ...