- Pranešimas spaudai
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, labai svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į onkologinių ligų profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, fizinio aktyvumo bei sveiko gyvenimo būdo įtaką vėžiniams susirgimams“, – sako Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė ir pabrėžia, kad, nors mokslas į priekį žengia sparčiai, žmonių informuotumas šia tema didėja, tačiau ligonių kasų apmokamose vėžio prevencijos programose dalyvaujama per mažai.
Sergamumas vėžiu auga kasmet
Senstant žmonijos populiacijai, sergamumas onkologinėmis ligomis kasmet didėja. Tarptautinės vėžio tyrimų agentūros duomenimis, pasaulyje kasmet registruojama daugiau nei 18 milijonų naujų vėžio atvejų, nuo jo miršta maždaug 9 milijonai gyventojų. Prognozuojama, kad 2040-aisiais naujų vėžio atvejų padaugės 63,4 proc., onkologiniai susirgimai aplenks netgi kardiovaskulines ligas ir taps pagrindine mirties priežastimi.
Pasak prof. E. Juozaitytės, Europoje kasmet diagnozuojama apie 4 milijonai naujų vėžio atvejų, miršta maždaug 2 milijonai žmonių. Dažniausiai nustatomos krūties, storosios žarnos, plaučių ir prostatos onkologinės ligos.
Sergamumas vėžiu Lietuvoje taip pat auga. Mūsų šalies vidurkis yra šiek tiek didesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, t. y. 576,5 naujų atvejų 100 tūkst. gyventojų. O vyrų sergamumas vėžiu maždaug 64 proc. didesnis nei moterų.
Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. E. Juozaitytė. E. Bartulio nuotr.
Onkologinių ligų spektras yra labai platus. Vienos, pasak prof. E. Juozaitytės, dažniau nustatomos jauniems žmonėms, kitos paliečia garbaus amžiaus gyventojus. „Senstant populiacijai, ilgėjant gyvenimo trukmei, daugiau navikų diagnozuojama vyresniems žmonėms. Tačiau onkohematologinės ligos, sarkomos, smegenų navikai dažniau nustatomi jauniems pacientams. Deja, jų atsiradimo priežastys kol kas neaiškios“, – pasakoja gydytoja.
Onkohematologinės ligos, sarkomos, smegenų navikai dažniau nustatomi jauniems pacientams.
Mokslininkai nagrinėja genetinius aspektus, taip pat atkreipia dėmesį į vėžio rizikos veiksnius. Mūsų visų pagrindinis uždavinys, pasak pašnekovės, stengtis mažinti rūkymo ir alkoholinių gėrimų vartojimą, stiprinti sveikatą tinkama mityba, aktyviu gyvenimo būdu. Labai svarbu intensyvinti skiepijimą nuo žmogaus papilomos ir hepatito B virusų, gerinti visuomenės sveikatos raštingumą ir stiprinti mokslo plėtrą vėžio prevencijos srityje.
Siekis – personalizuotas vėžio gydymas
Europos Komisija paskelbė kovos su vėžiu planą, kurio pagrindinis tikslas – investuoti į naujas technologijas, mokslinius tyrimus, siekiant spartesnės pažangos pacientų gydymo srityje. Inicijuojama daug mokslinių projektų, skirtų vėžiui pažinti ir jo vystymuisi suprasti.
„Labai svarbūs nauji molekuliniai, genetiniai tyrimai, kurie veda prie personalizuoto vėžio gydymo. Juk kiekvienas žmogus yra individualus ir kiekvienas vėžys taip pat yra skirtingas pagal originalų genų rinkinį. Specifinė informacija apie naviką padeda nustatyti tikslią diagnozę, planuoti gydymą, stebėti, ar jis efektyvus, prognozuoti ligos eigą ir išeitis“, – pasakoja mokslininkė ir pabrėžia, kad teigti, jog vėžys prilygsta mirties nuosprendžiui, jokiu būdu negalima – su šia lėtine liga kovojama taikant įvairius gydymo metodus.
„Onkologijos mokslo pažanga atvėrė galimybes naujai paradigmai – gydymo individualizavimui pagal nustatytus molekulinius pokyčius navike. Taip atsirado taikinių terapija – vaistai, kurie blokuoja navikinės ląstelės augimą ir plitimą veikdami specifines molekules „taikinius“, atsakingus už naviko vystymąsi“, – sako gydytoja.
Tačiau, pasak profesorės, išaiškėjo ir naujų gydymo metodų trūkumų, kurie neleidžia galutinai išspręsti vėžio problemos: vėžinės ląstelės gali tapti atsparios taikinių terapijai. Dar viena problema yra ta, kad gydymo metu vėžys gali pasikeisti. Tuomet pradinis gydymas tampa neefektyvus.
Dalis onkologinių ligų tapo puikiai kontroliuojamos.
„Naujų perspektyvų atvėrė imunoterapija, kuri reikšmingai pakeitė kai kurių neišgydomų pacientų situaciją. Dalis onkologinių ligų tapo puikiai kontroliuojamos. Ne mažiau svarbūs pasiekimai ir spindulinės terapijos srityje. Prognozuojama, kad ji išliks pagrindiniu ginklu kovoje su vėžiu“, – įsitikinusi prof. E. Juozaitytė.
Prevencinių vėžio programų svarba – milžiniška
Nacionalinės vėžio profilaktikos ir kontrolės programos įgyvendinimo 2023–2025 metais priemonių plane numatyta plėtoti profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugas, ugdyti informuotą ir sveiką visuomenę, gerinti atrankinės patikros dėl onkologinių ligų programų organizavimą bei įgyvendinimą. Tačiau, pasak prof. E. Juozaitytės, tikslinės visuomenės grupės dalyvavimas atrankinėse patikros programose dar labai atsilieka nuo ES vidurkio.
„Apie prevencines programas visuomenė nuolat informuojama, aktyviai šiuo klausimu dirba šeimos gydytojai, tačiau žmonių dalyvavimas jose yra nepakankamas, nors paslaugos visiškai kompensuojamos. Tai labai blogai, nes daugybė anksti diagnozuotų onkologinių ligų yra puikiai gydomos ir pacientai turi galimybę pasveikti. Deja, dalis ligų neįveikiamos, nes jau diagnozuojant būna išplitusios į įvairius organus – taigi nustatytos per vėlai“, – apgailestauja profesorė ir primena, kad Lietuvoje vykdomos krūties, gimdos kaklelio, storosios žarnos ir prostatos vėžio atrankinės patikros programos.
Krūties vėžio prevencinėje programoje gali dalyvauti 50–69 metų (imtinai) moterys. Joms kas dvejus metus atliekama mamografija. Krūties vėžys yra dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Higienos instituto duomenimis, jis užima antrą vietą piktybinių navikų grupėje.
Gimdos kaklelio vėžio prevencinė programa skirta 25–59 metų (imtinai) moterims. 25–34 metų (imtinai) moterims kas trejus metus gali būti atliekami gimdos kaklelio citologinio tepinėlio tyrimai, o 35–59 metų moterims – didelės rizikos gimdos kaklelio papilomos viruso tyrimas. Jei šis testas yra teigiamas, kas penkerius metus atliekamas gimdos kaklelio citologinis tepinėlis skysčio pagrindu.
Storosios žarnos vėžio prevencinė programa apima 50–74 metų (imtinai) gyventojus. Tikrintis siūloma kas dvejus metus.
Prostatos vėžio prevencinė programa apima 50–69 metų (imtinai) ir 45-erių vyrus, jeigu jų tėvas ar brolis sirgo prostatos vėžiu. Jiems kas dvejus ar kas penkerius metus rekomenduojami kraujo tyrimai dėl prostatos specifinio antigeno.
Ligonių kasos primena, kad pacientams, kurie nepatenka į konkrečioje programoje nustatyto amžiaus grupę, tačiau junta kokių nors simptomų ir nerimauja dėl savo sveikatos būklės, reikėtų neatidėliojant kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs sveikatos būklę, jis skirs reikiamus tyrimus, kad nustatytų negalavimų priežastį ir pradėtų gydymą, bei prireikus išrašys siuntimą konsultuotis pas gydytoją specialistą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
100 kilogramų atsikračiusi G. Masionytė: vasarą pradėsiu valgymo sutrikimų centre3
„Visai juokinga, kai pagalvoji, kad tau reikia numesti centnerį. Aš tik matematikos vadovėlyje uždaviniuose su gyvulių ūkiu matydavau tokius skaičius, ir tada, kai juos matai kaip savo svorį, iš vienos pusės juokinga, iš kito...
-
NVSC: gripo sezonas Lietuvoje baigėsi, beveik pusė registruotų susirgimų – vaikų
Praėjusią savaitę Lietuvoje baigėsi gripo sezonas, kuris prasidėjo pernai spalį, per šį laikotarpį beveik pusę registruotų gripo atvejų sudarė vaikų susirgimai, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). ...
-
Algirdui net keturis kartus pašalinti vėžiniai odos dariniai2
Kauno klinikų pacientui Algirdui per kiek daugiau nei dešimt metų keturis kartus buvo pašalinti vėžiniai odos audiniai. Dažniausiai pasitaikanti odos vėžio forma – bazalinių ląstelių karcinomos. Vos prieš kelis mėnesius Ka...
-
Pasidalijo patirtimi ir aptarė problemas
Kauno rajono savivaldybėje vyko tarpinstitucinis pasitarimas dėl ambulatorinių slaugos ir paliatyvios pagalbos paslaugų namuose teikimo tvarkos. ...
-
Vyriausybė: paciento artimieji galėtų prašyti atlyginimo dėl medikų padarytos žalos1
Siekiant atliepti Konstitucinio Teismo (KT) išvadas, Vyriausybė siūlo numatyti, jog visi mirusio paciento artimieji turėtų teisę prašyti neturtinės žalos atlyginimo. ...
-
Vilties bėgimas užliejo Klaipėdą – pasirodė ir I. Šimonytė33
Sekmadienis Klaipėdoje buvo išskirtinis – centrinė miesto dalis automobiliais buvo nepasiekiama, nes čia vyksta Vilties bėgimas, skirtas solidarizuotis su onkologinėmis ligomis sergančiais žmonėmis. ...
-
Apklausa: daugiau kaip trečdalis Lietuvos vaikų savo savijautą vertina vidutiniškai1
Lietuvos vaikai savo savijautą vertina vos 6,2 balo iš 10-ies, rodo „Gelbėkit vaikus“ inicijuota jaunimo apklausa. ...
-
Ar žinote, kad 10 tūkst. žingsnių per dieną jau nebepakanka?5
Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje itin dažnos. Priešais Vyriausybės langus vakar duris trumpam atvėrė Kardiologijos informacinis centras, kuriame žmonės konsultuoti apie širdies nepakankamumą. Vietoje buvo galima atlikti ir t...
-
Ministerija pakartotinai imasi Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovo paieškų
Nė vienam kandidatui nesurinkus minimalaus reikalingų balų skaičiaus pirmajame konkurse, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) antrą kartą bando rasti naują Respublikinės Panevėžio ligoninės vadovą. ...
-
Kodėl Lietuvoje plinta legioneliozė?4
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras pripažino, kad legioneliozės atvejų daugėja. Per dešimt metų šalyje užfiksuoti 188 šios ligos atvejai, o daugiau nei trečdalis jų užfiksuoti vos per vienus metus – pernai. Vien &sca...